This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Kovas 2016
P A T K P Š S
« Vas    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Žymos

Tags

Projektas “IŠSAUGOKIM NERINGĄ”

DAROM-logo

Nuo 2008 m. VšĮ „Mes Darom“organizuoja ir su valstybinių, nevyriausybinių bei jaunimo organizacijų pagalba sėkmingai įgyvendina aplinkos švarinimo akciją DAROM. Šiuo tęstiniu projektu siekiame pagrindinio tikslo – skatinti  Lietuvos gyventojų ekologišką mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą bei stiprinti vietines bendruomenes.

LR Vyriausybėje 2015 m. lapkričio 19 d.įvykusio „Nacionaliniame Darom forumo“ metu buvo nustatyta šių metų akciją „Darom 2016“ įgyvendinti balandžio 23 d. visoje Lietuvoje.

Kuriant pridėtinę vertę ciklinės ekonomikos atžvilgiu, akcijos „Darom 2016“tikslaiyra oro taršos mažinimas, pasitelkiant sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, probleminių erdvių sutvarkymas (atliekų rinkimas), bendrai naudojamų erdvių sutvarkymas (suoliukų dažymas, augmenijos sodinimas, antrinių žaliavų panaudojimas tvarkomose erdvėse), DAROM piknikas.

Kviečiame visus dalyvauti akcijoje DAROM 2016 m. balandžio 23 d.

Su Vasario 16-ąja!

2016 02 16 @ 18:19
posted by Vilma

svrikinimas

RemigijusLapinskas

Šiuo metu Vyriausybė su suinteresuotomis grupėmis derina pataisas dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos. Tačiau atrodo, jog, nepaisant aktyvių diskusijų, atliekų tvarkymas Lietuvoje ir toliau gali likti tokiame pačiame archajiškame lygyje.

Lietuvoje į sąvartynus kasmet patenka apie 3 mln. tonų įvairių atliekų.Ir tuo nereikia stebėtis, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išrūšiuojama tik apie 30 proc. visų šalyje susidarančių atliekų. Vis dar esame viena iš prasčiausiai atliekas tvarkančių Europos valstybių, auginančių atliekų kalnus sąvartynuose. Nors įvairioms valstybinėms institucijoms seniai žinoma apgailėtina Lietuvos situacija atliekų tvarkymo srityje, tačiau realių ir efektyvių permainų vis dar vengiama.

Dar 2013 metais Vyriausybėpriėmė nutarimą, kurio pagrindas – dvinarės rinkliavos sistemos už komunalinių atliekų tvarkymą  įgyvendinimas. Išskiriama pastovioji rinkliavos įmokos dalis ir kintamoji, kuri priklausys nuo gyventojų sukauptų ir išvežtų komunalinių atliekų kiekio. Galima būtų daryti prielaidą, jog visoms savivaldybėms įgyvendinus šią sistemą, rūšiuojantys gyventojai už atliekų tvarkymą turėtų mokėti mažiau. Tačiau šiame dokumente būtent ir pasigendame aiškiai deklaruoto ir įtvirtinto pagrindinio principo, jog atliekas rūšiuojantis asmuo moka daug mažiau už nerūšiuojantį.

Jei kintamoji dalis sudarys tik nedidelę visos rinkliavos už atliekų tvarkymą dalį, tai visai nemotyvuos gyventojų rūšiuoti. Štai kodėl reikia imtis ryžtingesnių žingsnių ir aiškiai apsibrėžti motyvacinėssistemos nuostatas.

Vyriausybės rinkliavos už atliekų tvarkymą metodikoje turi būti aiškiai nurodyta, jog rūšiuojantiems rinkliavos dydis yra, pavyzdžiui,bent 50 proc. mažesnis. Juk visi šiandien atliekas rūšiuojantys piliečiai gali patvirtinti, kad gerokai daugiau nei 50 proc. atliekų sudaro vertingos antrinės žaliavos – įvairi pakuotė, tinkama perdirbimui. Šiandien atliekas vežančios ir tvarkančios įmonės pasiima žmonių išrūšiuotas antrines žaliavas, jas perdirba, parduoda ir iš jų gauna finansinę naudą, tačiau gyventojui dėl ydingos rinkliavos sistemos nauda negrįžta.  Taip neturėtų būti.

Jei gyventojas turės galimybę dvigubai mažiau mokėti už atliekų tvarkymą, jis daug labiau bus suinteresuotas rūšiuoti. Įtvirtinę aiškesnį motyvacijos rūšiuojantiems modelį užtikrintume, kad atliekų surinkimu, tvarkymu užsiimančios kompanijos teisingai apskaičiuos rinkliavos dydį, o gyventojai, tvarkantys savo atliekas atsakingai, tikrai gausrealią naudą – daug mažesnes sąskaitas už atliekų išvežimą.

Tik įdiegę stiprią motyvacinę sistemą, skatinančią gyventojus rūšiuoti, galėsime kalbėti apie kintamosios rinkliavos dalies taisyklių taikymą. Tik tada ji tikrai pasiteisins.

 

bendradarbiavimo sutarties pasirasymas

Gruodžio 18 d. Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas ir Vilniaus miesto Šiaurinės tikslinės teritorijos vietos veiklos grupės pirmininkas Martynas Stanislovas Demšė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 

Organizacijos 2016 m. planuoja bendradarbiauti miestų darnios plėtros koncepcijos priemonių taikymo bei įgyvendinimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, pastatų energinio efektyvumo didinimo, komunalinių atliekų tvarkymo tobulinimo, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo procesų plėtros ir kitose darnaus vystymosi srityse, įgyvendinant bendrus projektus.

 

 

 

Issaugokime

Gruodžio 9 d.  Žaliosios politikos institutas ir organizacija DAROM susitiko aptarti bendro projekto IŠSAUGOKIME NERINGĄ veiklos planų. Laukia aktyvūs 2016 ir 2017 metai. Daugiau informacijos apie projektą galite rasti: http://www.issaugokimeneringa.lt 

NUOTRAUKA-23

Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas lapkričio 19 d. dalyvavo konferencijoje „Uždekime šviesas mūsų gatvėse. Energijos resursų taupymas savivaldybėse“, kurioje diskutuota apie šviesos įtaką miestų gyventojų gyvenimo kokybei, energijos naudojimo efektyvumo didinimą, energijos resursų taupymą ir finansavimo galimybes.  

Remigijus Lapinskas konferencijos metu pristatė elektros energiją taupančio apšvietimo ir protingo miesto sprendimus, kuriuos yra sukūrusi ir įgyvendina vienos Italijos kompanijos.

Pasak Žaliosios politikos instituto prezidento, protingo miesto sprendimams – priklauso ateitis, o viso to privalumas – galimybė išnaudoti esamą infrastruktūrą, praplečiant jos funkcines galimybes, kad būtų pasiekti norimi rezultatai mažesniais kaštais.

„Protingo miesto koncepcija ir sprendimai vis labiau skinasi kelią Europoje. Tokios sistemos privalumas yra naujovių „bendravimas“ su esama infrastruktūra. Taigi, įdiegus šią sistemą, ji leidžia matyti ir valdyti kiekvieną šviestuvą, matyti jo gedimus, nustatyti apšvietimą, užprogramuoti tam tikru metu ar laiko tarpui automatiškai išjungti nereikalingus šviestuvus. Taip pat prie lempų gali būti montuojamos video kameros saugumo, automobilių srauto valdymo tikslais, diegiamos atliekų valdymo sistemos, pranešančios apie užpildytus šalia esančius atliekų konteinerius, kad jie būtų laiku išvežti, kuriamos bevielio interneto ryšio zonos viešose erdvėse, esama infrastruktūra gali pasitarnauti civilinės saugos, piliečių informavimo ir kitose srityse“, – kalbėjo R. Lapinskas.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos savivaldybių atstovai, Lietuvos savivaldybių asociacija.

Žaliasis Žemės dienos paradas

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose

Skaityti daugiau >>

Green New Deal

I Joined-up policies to solve the triple crunch of the credit crisis, climate change and high oil prices The first report of the Green New Deal Grou

Skaityti daugiau >>

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress