This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Birželis 2016
P A T K P Š S
« Kov    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

Žymos

Tags

Projektas “IŠSAUGOKIM NERINGĄ”

RemigijusLapinskas

Po ilgo laukimo pagaliau visuomenei, energetikams, verslininkams gegužės pabaigoje buvo suteikta galimybė susipažinti su Nacionalinės energetikos strategijos gairėmis. Mokslų akademijos vykusį renginį, kuriame buvo aptarta minėta strategija, vertinu kaip gerąjį bendradarbiavimo tarp visuomeninių institucijų, verslo, mokslo ir valstybės.   

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, vienijanti virš 50 įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse, ne tik susipažino su naujosios strategijos gairėmis, bet ir jau spėjo pateikti savo pastabas Energetikos bei Aplinkos ministerijai.

Trūksta ambicingesnės politikos, nukreiptos į klimato kaitos mažinimą  

Didžiausiais šiuolaikinio pasaulio iššūkis ir auganti problema yra klimato kaita. Kovai su šiuo reiškiniu viso pasaulio valstybės skiria didžiulį dėmesį. Susitarimas, kuris buvo pasiektas Paryžiuje vykusio COP 21 forumo metu, nedviprasmiškai numato poreikį stabdyti klimato atšilimą (lyginant su priešindustriniu laikotarpiu) iki 2 C°, o tai įmanoma pasiekti tik ribojant ir ateityje visiškai atsisakant naudoti iškastinį kurą energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad šio tikslo įgyvendinimui iškastinis kuras turėtų būti palaipsniui nustotas naudotas visame pasaulyje iki 2050 metų.

Tuo tarpu, svarstomame strategijos variante yra nagrinėjamas scenarijus, kai Lietuva nesiekia įvykdyti Europos komisijos nustatytų atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) panaudojimo tikslų: „…nesiekiant Europos komisijos 2050 metams nustatytų tikslų AEI panaudojimo srityje… (psl. 25 ir kt.)“.  Manytume, kad toks scenarijus yra visiškai neperspektyvus, nesuderinamas nei su esama situacija, nei su pasaulinėmis tendencijomis, nei, galų gale, su Lietuvos pasirašytu COP 21 susitarimu, todėl iš viso neturėtų būti svarstomas.

Laikas palaidoti Visagino atominės elektrinės projektą

Energetikos strategijos gairėse taip pat nagrinėjamas scenarijus, numatantis naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybą ir eksploataciją, nors tuo pačiu strategijoje pažymima, kad šios VAE eksploatacija ateityje ypatingos reikšmės neturės ir šalies energetinio saugumo nedidins: „Visagino AE nepatenka į optimalų Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros planą (29 psl.)“. Turint galvoje referendume tautos pareikštą nuomonę ir pastaruoju metu susiklosčiusią pasaulinę praktiką, kai atominių elektrinių statybos nevaldomai brangsta, statybos procesai vėluoja, kai galutinio sprendinio radioaktyvių atliekų utilizavimui taip pat nėra, o daugelis valstybių atsisako atominės energetikos, VAE statybos scenarijus turėtų būti nebenagrinėjamas.

Ar tikrai racionalu bet kokia kaina skatinti dujų vartojimą?

Strategijoje ypatingai daug dėmesio skiriama dujų vartojimo energijos gamybai klausimui, netgi siūlomos konkrečios technologijos, kurios galimai padės išspręsti vienus ar kitus energetinius uždavinius: „Pirmaeiliais kandidatais šių įrenginių pakeitimui yra efektyvios ir manevringos dujų turbininės termofikacinės elektrinės (28 psl.)“. Manome, kad toks akcentavimas yra vienakryptis ir sudaro įspūdį, kad strategijos autoriai siekia žūtbūt apginti dujų vartojimą Lietuvos energetikoje, nors tai ilgalaikėje perspektyvoje būtų neteisinga, ekonomiškai nepagrįsta ir nesuderinama aplinkosauginiu požiūriu.

Trūksta postūmio elektros gamybos decentralizacijai

Strategijoje giliau nenagrinėjamos decentralizuotos elektros gamybos scenarijus, o juk jis galėtų iš esmės pakeisti Lietuvos energetikos sistemą, suteikdamas daugiau galimybių verslui ir vartotojams dalyvauti energijos gamyboje, mažindamas kaštus energijos perdavimui ir atitinkamai nuostolius, užtikrindamas didesnį visuomenės palaikymą Lietuvos energetikos sistemai. Tuo pačiu siūlome numatyti ateityje, ten kur bus ekonomiškai pagrįsta, vandens šildymo katilus centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje keisti kogeneraciniais (gaminančiais ir šilumą, ir elektrą) įrenginiais.

Taip pat skiriama per mažai dėmesio necentralizuotos šilumos gamybai ir priemonėms, kurios gali didinti tokios šilumos gamybos efektyvumą, mažinti oro taršą, gerinti pastatų šildymo patikimumą ir plėsti atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimą. 45 proc. vartotojų (~400 000 namų ūkių) šildosi savarankiškai, neprisijungę prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl yra labai svarbu, kad jie naudotų automatizuotą, ekonomišką, užtikrinančią mažus teršalų išmetimus ir vartojančią atsinaujinančius energijos išteklius techniką.

Be reikalo keliamos abejonės dėl vietinių energijos išteklių

Nesutinkame su strategijoje pateikiamomis abejonėmis dėl vietinių ir atsinaujinančių energetikos išteklių Lietuvoje. Trečiasis strategijos skyrius – „Vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai“ yra pradedamas sakiniu: „Nežiūrint į tai, kad vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje yra labai riboti… (psl. 8) “. Įvairiausi tyrimai rodo, kad Lietuva patenka į didžiausią atsinaujinančių energijos išteklių potencialą turinčių šalių grupę.  Tai atsispindi ir Europos Komisijos finansuotoje atskaitoje „Employment and growth effects of sustainable energies in the European union“ (154 – 155 psl.). Manome, kad tokios išankstinės, neteisingos nuostatos lemia klaidingai numatomas energetikos vystymo kryptis ir siūlomus scenarijus.

Esame labai nustebę, kad abejojama ir Lietuvos biokuro rinka, nors Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kurioje 100 proc. biokuro, reikalingo šilumos ir elektros gamyboje, apsirūpinama būtent per „BALTPOOL“  biokuro biržą. Manome, kad tokia abejonė yra visiškai nepagrįsta ir ją reikėtų atmesti.

Taip pat esame nustebę, kad abejojama ir ilgalaikiu biokuro kainų tvarumu, nors daugiametė biokuro naudojimo Lietuvoje istorija rodo būtent pakankamai stabilias biokuro kanas ir jų mažėjimo tendencijas. Lietuvoje nenusimato drastiško biomasės šilumos ir elektros gamybai poreikio augimo, todėl tokios strategijos autorių įžvalgos yra neteisingos.

Lietuvos energetikos politika turi būti palanki aplinkai

Manome, kad Nacionalinės energetikos strategijos gairėse turėtų atsispindėti būsimoji valstybės politika siekiant energetikos dekarbonizacijos ir aplinkos apsaugos tikslų. Siūlytume labai rimtai svarstyti naujų mokesčių, tokių kaip CO2 mokestis iškastinį kurą naudojančioms energijos gamybos ir pramonės įmonėms įvedimą. Toks mokestis, apie kurį diskutuojama pasauliniu lygiu, yra visiškai pasiteisinęs jį įvedusiose šalyse, kaip, pavyzdžiui, Švedija.

siuth baltic
Žaliosios politikos institutas 2016-2019 metais  kartu su Švedija, Danija, Vokietija, Lenkija dalyvaus Pietų Baltijos programoje, iš kurios bus finansuojamas projektas, kuriuo  siekiama sumažinti CO2 išmetimus logistikoje minėtose valstybėse. Institutas kartu su užsienio partneriais, transporto ir ekologijos ekspertais ieškos sprendimų, kaip efektyviai sumažinti krovininio transporto taršą Neringos savivaldybėje. 
Šiandieninė logistikos, krovinių vežimo sistema nėra pakankamai tvari, todėl miestuose dažnai galima pamatyti prekes pristatančius sunkvežimius, kurie važiuoja į pristatymo vietą ne pilnai pakrauti, sukelia triukšmą, nepatogumus vietos gyventojams, į tą pačią vietą atvykstą kelioliką ar keliasdešimt skirtingų sunkvežimių, išskiriančių didelį kiekį CO2 emisijos.
Šiuo projektu siekiama surasti sprendimus prekių transportavimui galutinėje transportavimo fazėje (logistika miesto viduje), pasiekti, kad tiekėjams vykdant mažiau prekių pristatymų, būtų išskirta mažiau CO2 emisijos, sukeliamos daugybės automobilių, vykstančių tomis pačiomis kryptimis. Institutas su tarptautiniais ir Lietuvos ekspertais ieškos sprendimų, padedančių kontroliuoti tiekimo grandinės paskutinę dalį, numatys reikalavimus transportui, kelių planavimui, neteršiančio, skatins naudoti mažiau teršiantį transportą.
Neringa – geografiškai, savo gamtiniu ir kultūriniu paveldu yra unikali vietovė, turinti daug potencialo žaliajame augime. Šiandien visoje Europoje atsiranda vis daugiau miestų, kurie per tam tikrą laikotarpį įsipareigoja tapti neutraliais CO2 emisijai ir ieškoti sprendimų, kurie sumažintų krovininių ir lengvųjų automobilių srautus. Tai – konkurencinis pranašumas, pritraukiant turistus, gerinant ekologinę miesto būklę, didinant miesto, regiono žinomumą pasaulyje.

DAROM-logo

Nuo 2008 m. VšĮ „Mes Darom“organizuoja ir su valstybinių, nevyriausybinių bei jaunimo organizacijų pagalba sėkmingai įgyvendina aplinkos švarinimo akciją DAROM. Šiuo tęstiniu projektu siekiame pagrindinio tikslo – skatinti  Lietuvos gyventojų ekologišką mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą bei stiprinti vietines bendruomenes.

LR Vyriausybėje 2015 m. lapkričio 19 d.įvykusio „Nacionaliniame Darom forumo“ metu buvo nustatyta šių metų akciją „Darom 2016“ įgyvendinti balandžio 23 d. visoje Lietuvoje.

Kuriant pridėtinę vertę ciklinės ekonomikos atžvilgiu, akcijos „Darom 2016“tikslaiyra oro taršos mažinimas, pasitelkiant sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, probleminių erdvių sutvarkymas (atliekų rinkimas), bendrai naudojamų erdvių sutvarkymas (suoliukų dažymas, augmenijos sodinimas, antrinių žaliavų panaudojimas tvarkomose erdvėse), DAROM piknikas.

Kviečiame visus dalyvauti akcijoje DAROM 2016 m. balandžio 23 d.

Su Vasario 16-ąja!

2016 02 16 @ 18:19
posted by Vilma

svrikinimas

RemigijusLapinskas

Šiuo metu Vyriausybė su suinteresuotomis grupėmis derina pataisas dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos. Tačiau atrodo, jog, nepaisant aktyvių diskusijų, atliekų tvarkymas Lietuvoje ir toliau gali likti tokiame pačiame archajiškame lygyje.

Lietuvoje į sąvartynus kasmet patenka apie 3 mln. tonų įvairių atliekų.Ir tuo nereikia stebėtis, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išrūšiuojama tik apie 30 proc. visų šalyje susidarančių atliekų. Vis dar esame viena iš prasčiausiai atliekas tvarkančių Europos valstybių, auginančių atliekų kalnus sąvartynuose. Nors įvairioms valstybinėms institucijoms seniai žinoma apgailėtina Lietuvos situacija atliekų tvarkymo srityje, tačiau realių ir efektyvių permainų vis dar vengiama.

Dar 2013 metais Vyriausybėpriėmė nutarimą, kurio pagrindas – dvinarės rinkliavos sistemos už komunalinių atliekų tvarkymą  įgyvendinimas. Išskiriama pastovioji rinkliavos įmokos dalis ir kintamoji, kuri priklausys nuo gyventojų sukauptų ir išvežtų komunalinių atliekų kiekio. Galima būtų daryti prielaidą, jog visoms savivaldybėms įgyvendinus šią sistemą, rūšiuojantys gyventojai už atliekų tvarkymą turėtų mokėti mažiau. Tačiau šiame dokumente būtent ir pasigendame aiškiai deklaruoto ir įtvirtinto pagrindinio principo, jog atliekas rūšiuojantis asmuo moka daug mažiau už nerūšiuojantį.

Jei kintamoji dalis sudarys tik nedidelę visos rinkliavos už atliekų tvarkymą dalį, tai visai nemotyvuos gyventojų rūšiuoti. Štai kodėl reikia imtis ryžtingesnių žingsnių ir aiškiai apsibrėžti motyvacinėssistemos nuostatas.

Vyriausybės rinkliavos už atliekų tvarkymą metodikoje turi būti aiškiai nurodyta, jog rūšiuojantiems rinkliavos dydis yra, pavyzdžiui,bent 50 proc. mažesnis. Juk visi šiandien atliekas rūšiuojantys piliečiai gali patvirtinti, kad gerokai daugiau nei 50 proc. atliekų sudaro vertingos antrinės žaliavos – įvairi pakuotė, tinkama perdirbimui. Šiandien atliekas vežančios ir tvarkančios įmonės pasiima žmonių išrūšiuotas antrines žaliavas, jas perdirba, parduoda ir iš jų gauna finansinę naudą, tačiau gyventojui dėl ydingos rinkliavos sistemos nauda negrįžta.  Taip neturėtų būti.

Jei gyventojas turės galimybę dvigubai mažiau mokėti už atliekų tvarkymą, jis daug labiau bus suinteresuotas rūšiuoti. Įtvirtinę aiškesnį motyvacijos rūšiuojantiems modelį užtikrintume, kad atliekų surinkimu, tvarkymu užsiimančios kompanijos teisingai apskaičiuos rinkliavos dydį, o gyventojai, tvarkantys savo atliekas atsakingai, tikrai gausrealią naudą – daug mažesnes sąskaitas už atliekų išvežimą.

Tik įdiegę stiprią motyvacinę sistemą, skatinančią gyventojus rūšiuoti, galėsime kalbėti apie kintamosios rinkliavos dalies taisyklių taikymą. Tik tada ji tikrai pasiteisins.

 

bendradarbiavimo sutarties pasirasymas

Gruodžio 18 d. Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas ir Vilniaus miesto Šiaurinės tikslinės teritorijos vietos veiklos grupės pirmininkas Martynas Stanislovas Demšė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 

Organizacijos 2016 m. planuoja bendradarbiauti miestų darnios plėtros koncepcijos priemonių taikymo bei įgyvendinimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, pastatų energinio efektyvumo didinimo, komunalinių atliekų tvarkymo tobulinimo, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo procesų plėtros ir kitose darnaus vystymosi srityse, įgyvendinant bendrus projektus.

 

 

 

Žaliasis Žemės dienos paradas

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose

Skaityti daugiau >>

Green New Deal

I Joined-up policies to solve the triple crunch of the credit crisis, climate change and high oil prices The first report of the Green New Deal Grou

Skaityti daugiau >>

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress