This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
2017 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930

Žymos

Tags

Projektas “IŠSAUGOKIM NERINGĄ”

Žaliosios politikos institutas kartu su tarptautinio projekto „Low Carbon Logistics“ partnerių konsorciumu žengė žingsnį link mažiau taršios logistikos sprendimų taikymo – išleistas gerųjų praktikų leidinys, kuriame pristatomi pasiūlymai, galintys padėti įgyvendinti žaliosios logistikos koncepciją skirtingose Baltijos jūros regiono vietovėse.

Leidinys „Iškastinio kuro CO2 emisijų ir kitų rūšių transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekio mažinimas Baltijos jūros regione – teorija ir praktinės galimybės“ parengtas Žaliosios politikos instituto iniciatyva, bendradarbiaujant su partneriais iš Švedijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Jį sudarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas doc. dr. Darius Bazaras. 

Gerųjų praktikų leidinyje apžvelgiami teoriniai nepalankios aplinkai veiklos aspektai, keliamas klausimas, kas yra žalioji logistika, aprašomos pagrindinės poveikį aplinkai darančios jėgos: skirtingos emisijų rūšys, netipinė tarša (šviesa, triukšmas), mirtini eismo įvykių atvejai. Apžvelgiama Baltijos regiono situacija: Neringos, Rietavo, Olofströmo, Bad Doberano, Stargardo miestų probleminės sritys, iššūkiai bei istoriniai aspektai.  

Šiuo metu leidinys anglų kalbama pasiekiamas skaitmeniniu formatu, tačiau visai netrukus bus išverstas į lietuvių kalbą bei atspausdintas tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, todėl besidomintieji mažai anglies dioksido išskiriančia logistika, galės dar patogiau  naudotis lediniu.

Projektas vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą (the Interreg V-A  Poland – Denmark – Germany – Lithuania – Sweden (South Baltic) Programme 2014-2020; projekto Nr. STHB.03.01.00-SE-0008/15, pav. „Low Carbon Logistics”). Finanasavimas jam skiriamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

 

 

Ar įmanoma sumažinti krovininio transporto keliamą taršą tuo pačiu išlaikant verslo konkurencingumą ir prekių ar paslaugų teikimo efektyvumą?

Šiuo metu „Žaliosios politikos institutas“ drauge su Lietuvos ir užsienio partneriais vykdo tarptautinį projektą „Low Carbon Logistics“ , kuriuo siekiama sukurti kiekvienai savivaldybei individualiai pritaikytus sprendimus, kurie padėtų spręsti taršos problemas, o ypač – mažinti CO2 emisijas. Projekto dėmesio centre – vidinė miestuose vystoma logistika. Pastebima, kad krovinių vežimo sistemos nėra pakankamai tvarios ir efektyvios (pvz. prekės transportuojamos ne pilnai pakrautuose sunkvežimiuose, nėra taikomas centrinio paskirstymo sistemos ir pan.). Projekte dalyvaujantys tvaraus mobilumo temoje besispecializuojantys mokslininkai ir logistikoks ekspertai sieks sukurti praktiškai pritaikomą modelį, prisidėsiantį sprendžiant šias problemas.

Gruodžio 13 d. Neringos savivaldybėje vykusiame projekto „Low Carbon Logistics“ pristatyme vietos verslo ir savivaldos atstovai bei  transporto ir ekologijos ekspertai svarstė praktines vietinės logistikos “žalinimo” galimybes.

Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas ir projektų vadovė Ieva Budraitė pristatė drauge su VGTU profesoriumi D. Bazaru išanalizuotas gerąsias CO2 emisijų mažinimo praktikas pasaulyje, o vėliau kvietė diskutuoti dėl galimybių jas pritaikyti Neringoje.

Read More

 

15609022_1259765807416767_1332103381_o

 

Kodėl verta kurti “žaliąsias” darbo vietas? Kokią naudą verslininkui ir kokį poveikį visuomenei gali atnešti aplinkai draugiško verslo vystymas? Kokią strategiją regionų plėtrai ir konkurencingumo didinimui siūlo žalieji ? Šiuos ir kitus klausimus pirmadienį susitikime aptarė Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas ir Alytaus miesto verslininkai.

Susitikimo metu taip pat analizuota The Green New Deal (liet. Naujasis žaliųjų susitarimas) koncepcija ir praktinės jos taikymo galimybės Lietuvoje.

The Green New Deal  – tai nauja Europos vystymosi strategija. Ji formuoja naują ekonominės ir socialinės plėtros modelį, paremtą trigubo lūžio – kreditų sistemoje, klimato kaitoje ir naftos industrijoje – sprendimu, formuojančiu naujas „žalias“ darbo vietas, siekiant ne vien šalies BVP augimo, bet ir žmonių sveikatingumo, gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo augimo.

MBA-atlieku-rusiavimo-centro-atidarymas-20-1

Kartu su dauguma aplinkosaugos ekspertų nuo pat diskusijų apie planuojamas statyti mechaninio – biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklas pradžios, dar tik idėjos užuomazgos stadijoje viešai kalbėjau, kad šis projektas yra tik tarpinis ir bereikalingas, taip pat pernelyg brangus bei nesukursiantis realios produkcijos ir pridėtinės vertės atliekų tvarkymo sistemoje.

Šiandien vienas po kito pasipilantys skandalai, susiję su 10 Lietuvoje pastatytų  rūšiavimo gamyklų tik patvirtina mano ir įvairių ekspertų kritiką.

Read More

RemigijusLapinskas

Remigijus Lapinskas yra Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas, Žaliosios politikos instituto vadovas

Šių metų liepos 8 d. „Verslo žinios“ paskelbė labai įdomų Naglio Navako straipsnį pavadinimu „Giltinė virš gamtinių dujų verslo“.

Autorius teisingai numato ir aprašomiglotą ir niūrią iškastinės energetikos, tame tarpe ir dujų, ateitį. Šiai dienai kiekvienam besidominčiam klimato kaitos problema – ar jis būtų valstybės vadovas, ar tiesiog smalsus pilietis – yra aišku, kad iškastinių energijos šaltinių deginimas, kokiu pavidalu jie bebūtų traukiami iš po žemių (anglies, naftos ar dujų), juos vartojant kelia klimato kaitos problemą. Virš 30 mlrd. t CO2 ir kitų šiltnamio dujų, kasmet paleidžiamų į atmosferą, negali nekelti šios problemos, juo labiau, kad tai galutinai įrodė ir mokslas.Tačiau stebina tai, kad autorius bando mesti šešėlį ant biomasės energetikos teigdamas, kad biomasės energetika ar biokuro naudojimas negali būti vadinamas žaliu. Egzistuojantis biomasės energetikos modelis straipsnyje vertinamas „…veikiau kaip išsisukinėjimas nei kaip veikiantis ilgalaikis aplinkos nežalojantis energijos gamybos modelis“. Neva atsodinami medeliai negali atstoti tos „žalos“, kuri „padaroma“ įvairiausią biomasę panaudojus šilumos ir elektros, biodegalų ir biodujų gamybai. Tačiau, kaip žinia, šiam tikslui tarnauja tik miškininkystės ir lentpjūvystės atliekos ir žemiausios kokybės (kitur nepanaudotina) malkinė mediena, taip pat žemės ūkyje, gyvulininkystėje ir pan.  susidaranti atliekinė arba specialiai išauginta biomasė.

Read More

RemigijusLapinskas

Po ilgo laukimo pagaliau visuomenei, energetikams, verslininkams gegužės pabaigoje buvo suteikta galimybė susipažinti su Nacionalinės energetikos strategijos gairėmis. Mokslų akademijos vykusį renginį, kuriame buvo aptarta minėta strategija, vertinu kaip gerąjį bendradarbiavimo tarp visuomeninių institucijų, verslo, mokslo ir valstybės.   

Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, vienijanti virš 50 įmonių, dirbančių biomasės resursų tyrimo ir gausinimo, biokuro gamybos, biokuro deginimo technologijų (biokatilų ir biokatilinių gamybos ir statybos), agro biomasės naudojimo srityse, ne tik susipažino su naujosios strategijos gairėmis, bet ir jau spėjo pateikti savo pastabas Energetikos bei Aplinkos ministerijai.

Trūksta ambicingesnės politikos, nukreiptos į klimato kaitos mažinimą  

Didžiausiais šiuolaikinio pasaulio iššūkis ir auganti problema yra klimato kaita. Kovai su šiuo reiškiniu viso pasaulio valstybės skiria didžiulį dėmesį. Susitarimas, kuris buvo pasiektas Paryžiuje vykusio COP 21 forumo metu, nedviprasmiškai numato poreikį stabdyti klimato atšilimą (lyginant su priešindustriniu laikotarpiu) iki 2 C°, o tai įmanoma pasiekti tik ribojant ir ateityje visiškai atsisakant naudoti iškastinį kurą energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad šio tikslo įgyvendinimui iškastinis kuras turėtų būti palaipsniui nustotas naudotas visame pasaulyje iki 2050 metų.

Tuo tarpu, svarstomame strategijos variante yra nagrinėjamas scenarijus, kai Lietuva nesiekia įvykdyti Europos komisijos nustatytų atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) panaudojimo tikslų: „…nesiekiant Europos komisijos 2050 metams nustatytų tikslų AEI panaudojimo srityje… (psl. 25 ir kt.)“.  Manytume, kad toks scenarijus yra visiškai neperspektyvus, nesuderinamas nei su esama situacija, nei su pasaulinėmis tendencijomis, nei, galų gale, su Lietuvos pasirašytu COP 21 susitarimu, todėl iš viso neturėtų būti svarstomas.

Laikas palaidoti Visagino atominės elektrinės projektą

Energetikos strategijos gairėse taip pat nagrinėjamas scenarijus, numatantis naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybą ir eksploataciją, nors tuo pačiu strategijoje pažymima, kad šios VAE eksploatacija ateityje ypatingos reikšmės neturės ir šalies energetinio saugumo nedidins: „Visagino AE nepatenka į optimalų Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros planą (29 psl.)“. Turint galvoje referendume tautos pareikštą nuomonę ir pastaruoju metu susiklosčiusią pasaulinę praktiką, kai atominių elektrinių statybos nevaldomai brangsta, statybos procesai vėluoja, kai galutinio sprendinio radioaktyvių atliekų utilizavimui taip pat nėra, o daugelis valstybių atsisako atominės energetikos, VAE statybos scenarijus turėtų būti nebenagrinėjamas.

Ar tikrai racionalu bet kokia kaina skatinti dujų vartojimą?

Strategijoje ypatingai daug dėmesio skiriama dujų vartojimo energijos gamybai klausimui, netgi siūlomos konkrečios technologijos, kurios galimai padės išspręsti vienus ar kitus energetinius uždavinius: „Pirmaeiliais kandidatais šių įrenginių pakeitimui yra efektyvios ir manevringos dujų turbininės termofikacinės elektrinės (28 psl.)“. Manome, kad toks akcentavimas yra vienakryptis ir sudaro įspūdį, kad strategijos autoriai siekia žūtbūt apginti dujų vartojimą Lietuvos energetikoje, nors tai ilgalaikėje perspektyvoje būtų neteisinga, ekonomiškai nepagrįsta ir nesuderinama aplinkosauginiu požiūriu.

Trūksta postūmio elektros gamybos decentralizacijai

Strategijoje giliau nenagrinėjamos decentralizuotos elektros gamybos scenarijus, o juk jis galėtų iš esmės pakeisti Lietuvos energetikos sistemą, suteikdamas daugiau galimybių verslui ir vartotojams dalyvauti energijos gamyboje, mažindamas kaštus energijos perdavimui ir atitinkamai nuostolius, užtikrindamas didesnį visuomenės palaikymą Lietuvos energetikos sistemai. Tuo pačiu siūlome numatyti ateityje, ten kur bus ekonomiškai pagrįsta, vandens šildymo katilus centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje keisti kogeneraciniais (gaminančiais ir šilumą, ir elektrą) įrenginiais.

Taip pat skiriama per mažai dėmesio necentralizuotos šilumos gamybai ir priemonėms, kurios gali didinti tokios šilumos gamybos efektyvumą, mažinti oro taršą, gerinti pastatų šildymo patikimumą ir plėsti atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimą. 45 proc. vartotojų (~400 000 namų ūkių) šildosi savarankiškai, neprisijungę prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl yra labai svarbu, kad jie naudotų automatizuotą, ekonomišką, užtikrinančią mažus teršalų išmetimus ir vartojančią atsinaujinančius energijos išteklius techniką.

Be reikalo keliamos abejonės dėl vietinių energijos išteklių

Nesutinkame su strategijoje pateikiamomis abejonėmis dėl vietinių ir atsinaujinančių energetikos išteklių Lietuvoje. Trečiasis strategijos skyrius – „Vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai“ yra pradedamas sakiniu: „Nežiūrint į tai, kad vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai Lietuvoje yra labai riboti… (psl. 8) “. Įvairiausi tyrimai rodo, kad Lietuva patenka į didžiausią atsinaujinančių energijos išteklių potencialą turinčių šalių grupę.  Tai atsispindi ir Europos Komisijos finansuotoje atskaitoje „Employment and growth effects of sustainable energies in the European union“ (154 – 155 psl.). Manome, kad tokios išankstinės, neteisingos nuostatos lemia klaidingai numatomas energetikos vystymo kryptis ir siūlomus scenarijus.

Esame labai nustebę, kad abejojama ir Lietuvos biokuro rinka, nors Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kurioje 100 proc. biokuro, reikalingo šilumos ir elektros gamyboje, apsirūpinama būtent per „BALTPOOL“  biokuro biržą. Manome, kad tokia abejonė yra visiškai nepagrįsta ir ją reikėtų atmesti.

Taip pat esame nustebę, kad abejojama ir ilgalaikiu biokuro kainų tvarumu, nors daugiametė biokuro naudojimo Lietuvoje istorija rodo būtent pakankamai stabilias biokuro kanas ir jų mažėjimo tendencijas. Lietuvoje nenusimato drastiško biomasės šilumos ir elektros gamybai poreikio augimo, todėl tokios strategijos autorių įžvalgos yra neteisingos.

Lietuvos energetikos politika turi būti palanki aplinkai

Manome, kad Nacionalinės energetikos strategijos gairėse turėtų atsispindėti būsimoji valstybės politika siekiant energetikos dekarbonizacijos ir aplinkos apsaugos tikslų. Siūlytume labai rimtai svarstyti naujų mokesčių, tokių kaip CO2 mokestis iškastinį kurą naudojančioms energijos gamybos ir pramonės įmonėms įvedimą. Toks mokestis, apie kurį diskutuojama pasauliniu lygiu, yra visiškai pasiteisinęs jį įvedusiose šalyse, kaip, pavyzdžiui, Švedija.

Žaliasis Žemės dienos paradas

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose

Skaityti daugiau >>

Green New Deal

I Joined-up policies to solve the triple crunch of the credit crisis, climate change and high oil prices The first report of the Green New Deal Grou

Skaityti daugiau >>

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress