Savaitė po ekologinės nelaimės Alytuje.

Padangos vis dar smilksta, o kadangi temperatūra žemesnė nei esant atvirai ugniai, teršalai nesudega ir kietosios dalelės, tarp kurių ir vėžį sukeliantys junginiai, vėjo išnešiojami nusėsta dirvoje, vandenyje ir žmonių organizmuose.

Tuo tarpu komunikacinis chaosas šeštąją nelaimės dieną pasiekia apogėjų:

– Sekmadienį posėdžiavusi Valstybės ekstremalių situacijų komisija, praneša, kad šalies mastu ekstremalios padėties neskelbs, tačiau suteiks Alytui visą reikiamą pagalbą
– Alytaus meras dalijasi įrašais apie naktinius pokalbius su paties “išsigooglintomis” įmonėmis, maldaujant paskolinti įrangą ir ja dirbti mokančius specialistus
– Vidaus reikalų ministrė pareiškia, kad savivaldybė turi gebėti susitvarkyti. Tai jos problema. O meras prieš eidamas į politiką turėjo žinoti, kad lengva nebus.
– Šeštą dieną iš valstybės rezervo suteikiama malonė ir atsiunčiami 250 vnt dujokaukių. Šeštą dieną nuo nelaimės pradžios.

Laimei, Alytaus meras Nerijus Cesiulis nuoširdžiai stengiasi spręsti situaciją. O jei jis nebūtų toks atsidavęs ar neturėtų pakankamai gebėjimų suvaldyti krizę? Ministerija ir toliau paliktų viską savieigai, nes tai – tik Alytaus problema ir tik jam priklauso su juo susitvarkyti?

Labiausiai piktina, kad net ir praėjus šešioms dienoms po nelaimės vis dar nebuvo aišku, kaip elgtis gyventojams. Pirmadienį oficialių institucijų informacija vis dar skyrėsi. VRM puslapyje buvo cituojama ministrė, teigianti, kad viskas valdoma, žmonės turi grįžti prie kasdienių veiklų ir darbų. SAM puslapyje – rekomendacijos likti namuose, esant galimybei – išvykti.

Nelaimės akivaizdoje sužinome, kad Lietuvoje yra tik viena mobili stotelė oro kokybei matuoti. Tačiau, kaip sako ekspertas aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, problema net ne visai čia: “Mobilios stotys matuoja tik keletą elementariausių parametrų ir matavimo metu turi stovėti vienoje vietoje bent jau parą ir dažniausiai ten, kur didysis pavojus praėjęs arba jis nesiekia. Nes niekas nestatys žmonių ir mobilios stotelės ten, kur yra taršos pavojus. Nes iš pavojaus zonos reikia žmones evakuoti, o ne matavimus atlikinėti. Todėl remiantis tokiais matavimais visada gausite, kad taršos nėra arba kad ji nedidelė. Šių stotelių duomenys gali būti naudojami tik patikslinti modeliavimo rezultatus, siekiant įvertinti poveikio zoną ir duoti žinią apie tą konkretų tašką. Bet jei tame taške nėra taršos, tai dar nereiškia, kad ir visur kitur nėra. Tad turi būti kalbama apie poveikio zonas, o ne džiaugiamasi, kad matavimo vietoje nėra taršos”.

Ką visa tai signalizuoja apie mūsų susitelkimą, pasiruošimą ir reakcijos greitį? Prioritetus? Požiūrį į aplinkos apsaugą? Apie ta visa tai diskutavo instituto direktorė Ieva Budraitė InfoTV studijoje: https://lnk.lt/…/info-diena-padangos-smilksta-tarsa-d…/77122

Share This