This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

ŽALIEJI MARŠRUTAI PO LIETUVĄ

ŽALIEJI MARŠRUTAI PO LIETUVĄ

Naujienlaiškis

Užsisakyk "Žaliosios politikos instituto" naujienas

Jurbarko urėdija: istorinė senovė ir puoselėjama dabartis


Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos, užima miškai.

Jurbarko miškų urėdija buvo įkurta 1926 m. Ją sudarė 8 girininkijos. Dalis dabartinių urėdijos miškų priklausė Mažajai Lietuvai. Vokiečiai buvo įkūrę vyresniąsias Viešvilės ir Smalininkų girininkijas bei medienos apdorojimo įmones, kurios išsilaikė iki II-ojo  Pasaulinio karo pabaigos.

Dabartinė Jurbarko miškų urėdija − valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti 32 000 ha valstybinės reikšmės miškų, iš vakarų į rytus tęsiasi 84 km,  iš šiaurės į pietus − apie 37 km.

Jurbarko rajono septyniasdešimties kilometrų ilgio pietinė riba eina didžiausios Lietuvos upės – Nemuno pakrante nuo Dubysos upės rytuose iki ties Šilutės rajono riba tekančios Jūros upės vakarinėje dalyje.

Pagrindinė urėdijos miškų dalis − didžiulis Karšuvos girios masyvas. Valstybinius miškus tvarko 11 girininkijų: Balandinės, Globių, Jūravos, Kalvelių, Mantvilių, Mociškių, Pašvenčio, Smalininkų, Veliuonos, Panemunės ir Viešvilės.

Urėdijos teritorijoje yra dalis Panemunių regioninio parko. Įspūdingas Nemuno slėnis su jo stambiai ir smulkiai raguvotų- griovuotų bei išlygintų šlaitų eroziniais kompleksais bei gynybines viduramžių pilių sienas menantys Seredžiaus, Veliuonos ir Jurbarko piliakalniai, renesansinės Panemunės ir Raudonės pilys, dvarų kompleksai, nuo Seredžiaus iki Viešvilės kas dešimtį kilometrų išsidėstę miesteliai yra reikšmingas tautos istorijai kultūros paveldas, vilioja ir žavi lankytojus.

Į Jurbarko miškų urėdijos teritoriją patenka 745 ha Viešvilės valstybinio rezervato išorinės apsaugos zonos miškų.

Kaskalnio geomorfologiniame draustinyje  saugomas žemyninių parabolinių kopų masyvas.  Draustinyje gausu  briedžių, tauriųjų elnių, šernų. Daug lanjkytojų traukia įspūdingi grybas, mėlynėmis, bruknėmis nusėti plotai. Mituvos hidrografiniame draustinyje  auga vertingų augalų bendrijos. Upėje ir jos intakuose gyvena bebrai, kanadinės audinės, ūdros, peri tulžiai. Jūros upės ichtiologiniame draustinyje saugomos lašišų, šlakių,upėtakių ir žiobrių nerštavietės

Urėdijos teritorijoje yra užregistruotos ir saugoma penkiasdešimt juodojo gandro ,mažojo erelio rėksnio, vapsvaėdžio ir kitų retų paukščių lizdų  bei septyniolika gervių , karvelių uldukų , lutučių ir pilkųjų garnių perimviečių . Paukščiams stebėti yra įrengtos dvi  lankytojų itin pamėgtos apžvalgos aikštelės : Panemunės girininkijoje ant Nemuno kranto apžvalgos bokštas “Paukščių stebėjimo vieta”  ir apžvalgos aikštelė “Regykla” Jūravos girininkijoje.

Jurbarko miškų urėdijos teritorijoje yra įrengta 40 rekreacinių objektų: 5 poilsiavietės, 32 atokvėpio vietos. Visos jos puikiai sutvarkytos:  yra pavėsinės, stalai ir suolai, sūpynės vaikams, laužavietės, šiukšliadėžės, informaciniai stendai, tualetai, mašinų ir dviračių stovėjimo aikštelės. Objektuose, esančiuose prie vandens telkinių, įrengti liepteliai, maudymosi vietos. Pašvenčio girininkijoje vaizdingoje vietoje, prie ežero, galima pailsėti ar pasivaikščioti  rekreaciniu taku “Paežerė”.

Smalininkų ąžuolų alėja galima pravažiuoti iš Smalininkų keliaujant Šilutės link senuoju plentu. Abiejose kelio pusėse auga per du šimtus  drūtų medžių galiūnų, kurie savo šakas supynę viršum kelio, tad beveik kilometrą važiuojama tarsi tuneliu.

Jūravos ąžuolyno viduryje, ant kalvos auga skaičiumi “100″ pažymėtas aukščiausias Lietuvos ąžuolas, kurio aukštis 37 metrai.

Patyręs miškininkas, Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys, praėjusius 2011 m. vertina kaip sėkmingus – šoktelėjo medienos paklausa, pakilo kainos. Urėdija uždirbo 15,5 mln. Lt pajamų, o tai yra 16,4 proc. daugiau nei 2010 m. Didžioji dalis šių pajamų gauta pardavus apvaliąją medieną. Taip pat  teikiant medienos pervežimo ir profesionaliosios medžioklės pajamas, pardavus sodmenis. Urėdijos grynasis pelnas sudarė 2,2 mln. Lt.

Pajamos yra svarbiausias privalomųjų miško darbų finansavimo šaltinis. Šių darbų atlikta už 4,3 mln. Lt,  urėdija atkūrė ir įveisė 540 ha naujų miškų, ugdė ir prižiūrėjo 251 ha ploto jaunuolynų, įrengė  6,2 km naujų miško kelių, kapitališkai suremontavo 9,3 km šių kelių, miško sausinamajam tinklui prižiūrėti, remontuoti ir įrengti išleido 481 tūkst. Lt. Tai pagrindiniai miško darbai.

Jurbarko urėdija skyrė lėšų ir kitoms investicijoms. Įsigijo naują medvežę, medelyno plėtros programos rėmuose įsigijo frontalinį krautuvą, kapitaliai suremontavo Jūravos ir Mantvilių girininkijų būstines.

Jurbarko miškų urėdija vidutiniškai per metus atkuria apie 240 ha, įveisia apie 25 ha miško. Iškerta pagrindiniais kirtimais 79 tūkst. kubinių metrų, tarpiniais kirtimais – apie 38 tūkst. kubinių metrų medienos. Išugdo apie 400 ha jaunuolynų. Surenka 1600 kg paprastojo ąžuolo gilių, 15 kg karpotojo beržo, 10 kg juodalksnio, 20 kg paprastojo klevo, 4 kg mažalapės liepos, 20 kg kitų medžių ir krūmų seklų. Sėklų derliaus metais yra paruošiamos spygliuočių miško sėklų atsargos: eglės – 7 metams, pušies – 3 metams. Visa tai itin svarbu, saugant ir atkuriant didžiausią šalis turtą- miškus.

Urėdijos sėklinėse plantacijose ir sėkliniuose medynuose surinktos, sodmenų išauginimui reikalingos  sėklos laikomos Viešvilės medelyno šaldytuve. Daugiau kaip keturios tonos paprastojo ąžuolo gilių ten laukia savo pavasarinės kelionės į dirvą. 2006 metais įkurtas Viešvilės medelynas užima apie 26 ha. Medelyne auginama daugiau , kaip du milijonai  paprastosios eglės, paprastosios pušies, paprastojo ir raudonojo ąžuolo, juodalksnio, karpotojo beržo ir kt. sodinukų bei sėjinukų.

Vykdant profesionalios medžioklės plotų gyvūnijos gausinimo 2004-2013 m. programą,  kasmet profesionalios medžioklės plotuose įrengiama 30-50 ha pašarinių aikštelių, apie 30 laižyklų. Atnaujinami ir statomi biotechniniai įrenginiai. Žiemos metu gyvūnų papildomam maitinimui sunaudojama 30-50 tonų grūdinių pašarų, apie 100 tonų sultingųjų pašarų.

Tačiau miškų Jurbarko rajone galėjo būti ir mažiau. Būtent Jurbarke tuometiniuose valdžios planuose turėjo būti pastatyta dabartinė „Mažeikių nafta“. Jurbarkas  galėjo  tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl viešų visuomenės  protestų prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į  pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę ir didelio miško ploto iškirtimo, šio sumanymo buvo atsisakyta.

Pasidalink:
  • Print
  • Digg
  • StumbleUpon
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Twitter
  • Google Bookmarks

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress