This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

ŽALIEJI MARŠRUTAI PO LIETUVĄ

ŽALIEJI MARŠRUTAI PO LIETUVĄ

Naujienlaiškis

Užsisakyk "Žaliosios politikos instituto" naujienas

Pajūrio girininkai –gamtos stichijoms pasirengę


Lietuvos pamarys – tai kraštas, kur žmonėms, sodinantiems medžius, statomi paminklai. Tokie paminklai jau stovi Palangoje, Šventojoje ir Nidoje. Ne visi tikriausiai žino, kad dar visai neseniai mums įprastų pajūrio miškų beveik nebuvo, o Palanga, Klaipėda ir Kuršių Nerija buvo niokojamos vėjų pustomo smėlio.

Net ir dabar, kai beveik ketvirtį Šilutės urėdijos teritorijos sudaro miškai, tebesitęsia miškininkų kova su vėju. Nuo smarkių vėtrų kenčia visi Lietuvos miškai, tačiau virš Baltijos jūros įsismarkavę vėjai pajūrio ir pamario miškų tvirtumą išbando labiausiai.

Šilutės miškų urėdijos urėdas Stepas Bairašauskas, vyriausias amžiumi Lietuvos urėdas, 52 metus paskyręs miškui, tiki, kad svarbu paisyti tradicijų ir perimti ankstesnių kartų patirtį.  Norint išauginti sveikus ir našius miškus, būtina atsižvelgti į vietines gamtines sąlygas, kiekvienai medžio rūšiai parinkti tinkamą vietą. Pavyzdžiui,  Kintų mišką nuo Kuršių marių vėjų sėkmingai saugo iš juodalksnių susiformavusi medžių juosta. Juodalksniai yra labai atsparūs vėjui, jį pasitinka, susilpnina ir apsaugo likusį mišką nuo sunaikinimo. Per daugelį metų miškų pakraščiuose augantys medžiai suformuoja labai stiprią šaknų sistemą, todėl jų neišverčia ir stipriausios audros. Taip juodalksniai apsaugo giliau augančias pušis.

Gal miškininkams nuo vėjų apsaugoti  miškus padės ir Pamaryje prie ekologinio rekreacinio tako pastatyta medinė dievaičio Bangpūčio skulptūra?

Šilutės miškų urėdija įkurta 1945 m. 1947 m. ji buvo panaikinta, o jau 1950 m. vėl atkurta, ir Klaipėdos miškų ūkis suskirstytas į du savarankiškus padalinius − Šilutės ir Kretingos miškų ūkius.

53,8 tūkst. ha urėdijos valdomų miškų yra 3 savivaldybių teritorijose: Šilutės rajono – 75,1 proc., Klaipėdos rajono – 12,7 proc., Pagėgių – 12,2 proc.  Visa urėdijos teritorija suskirstyta į 12 girininkijų: Pėžaičių, Kintų, Švėkšnos, Stemplių, Norkaičių, Šiaudėnų, Šilutės, Ž.Naumiesčio, Vainuto, Pagėgių, Rambyno ir Žemaitkiemio. Vidutinis girininkijos plotas – 4505 ha. Urėdijoje yra 38 eiguvos.

Urėdijos valstybinės reikšmės miškai sudaro 34 tūkst. hektarų. Juose vyrauja spygliuočių medynai (66,9%), iš jų – 34,9% – pušynai. Kietųjų lapuočių – 2,7%, minkštieji lapuočiai sudaro 30,4%, iš jų – 17,3% – beržynai. Urėdijos pagrindinė veikla – valstybinių miškų priežiūra, saugojimo ir atkūrimo darbai, prekyba miško produkcija, su miško ūkiu susijusių paslaugų teikimas.

2011 metais Šilutės miškų urėdija  įveisė 20,7 ha miško želdinių, kurių įveisimui išlaidos buvo kompensuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Pernai Norkaičių medelyne 24 hektarų plote buvo išauginta 1,3 mln. sodinukų ir 1,8 mln. sėjinukų miškams veisti. 2012 metais planuojama išauginti iki 1,5 mln. sodinukų ir iki 2 mln. sėjinukų miškams veisti.

Saugomos teritorijos miškų urėdijoje užima 26954 ha miško žemės arba 53,4 % bendro visos miško žemės ploto, iš jų – regioniniai parkai ir draustiniai sudaro 11671 ha,  arba per 43 % viso saugomų teritorijų ploto.

Šilutės miškų urėdijos teritorijoje yr 2 regioniniai parkai – Nemuno deltos ir Rambyno.

Nemuno deltos regioninis parkas – tai salos, protakų raizgalynė, užliejamos pievos, pamario pelkės ir miškai.  Pagal Ramsaro konvenciją , 1993 m. Nemuno delta įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą. Nemuno delta yra tikras paukščių rojus –  pavasarį ir rudenį apie 300 migruojančių paukščių rūšių (didžiuliai žąsų ir ančių pulkai, daug tilvikinių paukščių) čia ilsisi ir maitinasi,  net 169 rūšys peri. Ventės rago ornitologinėje stotyje yra muziejus, kur galima susipažinti su paukščių migracijos tyrimų ir žiedavimo istorija, deltos gamta. Galima pavaikščioti pažintiniais takais, taip pat  - pereiti ornitologiniu pažintiniu maršrutu su paukščių stebėjimo bokšteliais.

Labai įdomi Aukštumalė – pirmoji pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelkė, eksploatuojama jau apie 100 metų. Išlikusioje jos dalyje tyvuliuoja 88 maži liekaniniai ežerėliai. Tarp deltos protakų ir aplinkiniuose miškuose gausu žemapelkių. Nedideli lopinėliai yra natūralios užliejamos paupių pievos. Nemuno deltos regioniniame parke lankytojai įrengti Žalgirių, Pakalnės ir Aukštumalės gamtiniai takai, yra keletas dviračių maršrutų.

Krašto gyventojų ryšį su vandeniu atspindi  Ventės rago ir Rusnės salos Uostadvario švyturiai, vandens kėlimo stotis ir polderinės sistemos. Unikalus yra Skirvytėlės kaimo liaudies architektūros ansamblis, o Mingės kaimas tiesiog yra Lietuvos Venecija, nes jo pagrindine gatve yra tapusi Minijos upė. Daug senų pastatų išlikę ir unikaliame Rusnės miestelyje, įsikūrusiame Nemuno deltos saloje. Parke stūkso 7 piliakalniai.

Rambyno kalnas, jau XIV a. minimas kryžiuočių kronikose kaip šventa vieta, yra dabartiniame Rambyno regioniniame parke. Ši vieta visada buvo glaudžiai susijusi su Mažosios Lietuvos kultūriniu gyvenimu, nuo seno čia buvo švenčiamos Joninės.  Labai vertingas Rambyno miškas su  labai didele miško bendrijų įvairove nedideliame plote, pocūgių ir savaime atsikuriančiais bukų medynais. Po 2007 m. lapkričio pabaigoje praūžusių audrų išliko 17 kamienų iš buvusių 18. Netoli Vilkyškių  auga „Raganų eglė“: visas negandas pergyvenęs,  įspūdingas 140 metų,  32 m aukščio, 5 m pločio medis persipynusiomis šakomis.

Urėdijos teritorijoje yra 16 valstybinių draustinių: Graumenos hidrografinis draustinis, Kintų botaninis draustinis, Meškinės pedologinis draustinis, Norkaičių botaninis draustinis, Pleinės telmologinis draustinis, Stemplių kraštovaizdžio draustinis, Svencelės telmologinis draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Veiviržo ichtiologinis draustinis, Jūros ichtiologinis draustinis, Senosios Rusnės ornitologinis draustinis, Sausgalvių pievų botaninis−zoologinis draustinis, Vainuto miškų biosferos poligonas.

Urėdijos miškuose yra 174 paveldo objektai.

Pasidalink:
  • Print
  • Digg
  • StumbleUpon
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Twitter
  • Google Bookmarks

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress