This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

ŽALIEJI MARŠRUTAI PO LIETUVĄ

ŽALIEJI MARŠRUTAI PO LIETUVĄ

Naujienlaiškis

Užsisakyk "Žaliosios politikos instituto" naujienas

Rietavo urėdija: istorinė atmintis įpareigoja


Rietavas nuo seno garsėja savo giriomis, miškų tvarkymo kultūra, kurią diegti pradėjo mecenatai ir lietuvybės puoselėtojai kunigaikščiai Oginskiai.  Rietavo dvarą valdęs Mykolas Kleopas Oginskis 1820 m. už 47676 rublius iš Rusijos caro valdžios nusipirko ir visus Rietavo seniūnijos miškus.

1859 m. Rietave įsteigta dviklasė agronomijos mokykla – seniausia tokia mokykla Lietuvoje.  Kunigaikščių  pastangos išgelbėjo žemaitukų žirgų veislę nuo išnykimo.  1875 m.  buvo surengta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio paroda, o 1878 metais kunigaikštis Oginskis Rietave surengė pirmąją Lietuvoje žemės ūkio parodą, kurioje net du paviljonai buvo skirti miškininkystei. 1894 m. atlikta pirmoji miškotvarka Tverų girininkijoje – 3591,6 hektaro plote.

XIX a. pabaigoje kunigaikščio Bogdano Oginskio dėka Rietavas tapo pažangiausių to meto technologijų diegimo centru. 1882 m. Rietave pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Rietavą, Plungę, Kretingą ir Palangą. Praėjus tik dešimtmečiui, kai Niujorke pradėjo veikti pirmoji pasaulyje elektrinė, Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje 1892 m. šventų Velykų rytą  sužibo pirmoji elektros lemputė Lietuvoje.

Iki šiol Rietavo giriose išliko Oginskių nutiesti keliai, jų statyti miškų prižiūrėtojų nameliai ir net koplyčia, kurioje šventieji turėjo saugoti mišką nuo vagių. Drungeliškės koplyčia, dabar esanti Judrėnų girininkijos valdose, ko gero, yra vienintelė  tokia  Lietuvoje.

Rietavo miškų urėdija įsteigta 1923 m. 1957 m.  įkurtas  Rietavo miškų ūkis. 1973 m.  Rietavo miško pramonės ūkis įtrauktas į Kretingos miškų ūkio gamybinį susivienijimą, o 1990 m.  vėl  atskirtas  ir pavadintas Rietavo miškų ūkiu.

Dabar Rietavo miškų urėdija prižiūri 58 000 ha miškų 4 savivaldybių teritorijose: daugiausiai,  47 proc. visų miškų, yra Rietavo savivaldybėje, Šilalės rajono savivaldybėje – 37 proc., Klaipėdos rajono savivaldybėje – 16 proc. Mažiausiai, tik 256 ha miškų, yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.  Po nuosavybės atstatymo  urėdijoje liko 22,7 tūkstančio hektarų valstybinių miškų. 16 tūkstančių hektarų  grąžinta savininkams, 19,9 tūkstančio hektarų tebėra privatizavimo fonde. Miškingiausia yra Rietavo savivaldybė – net 51 jos procentą  sudaro miškai. Klaipėdos rajono miškingumas – 35,2, Šilalės – tik 19,1 procento. Medynai daugelyje vietų yra šlapi, geriausiai auga eglynai, beržynai, drebulynai, nemažai yra juodalksnio. Bet auga ir ąžuolai. Apie tai byloja ne tik Rūtelių miško ąžuolynas, kuriame yra ir trys iki 5 metrų storio paminkliniai ąžuolai, bet ir  Dionizo Poškos tūkstantmečio ąžuolo kamiene Bijotuose įkurtas pirmasis Žemaitijoje kraštotyros muziejus – Dionizo Poškos  Baubliai.

Urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 8 girininkijas (Girėnų, Labardžių, Skroblės, Tverų, Žadvainių, Judrėnų, Kaltinėnų ir Tenenių girininkijos)   ir 24 eiguvas. Rietavo miškų urėdijai vadovauja urėdas  Vacys Jankauskas.

Į urėdijos teritoriją patenka dalis Varnių regioninio parko su garsiuoju Medvėgalio piliakalniu, legendinio lakūno Stasio Girėno tėviške, paminklais Lietuvos Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, Dievyčio, Bilionių piliakalniais.

Rietavo urėdijoje yra 6 valstybiniai draustiniai: Minijos pralaužos kraštovaizdžio, Stemplių kraštovaizdžio, Aitros hidrografinis, Aukštojo tyro telmologinis, Veiviržio ichtiologinis ir Ruškio kraštovaizdžio draustiniai. Ruškio draustinis ir  Ruškio ežeras yra siejami su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vardu. Manoma, kad  1251 metais mūšyje su žemaičiais Mindaugas prie Tverų buvo sužeistas. Draustinio teritorijoje Tverų girininkijos teritorijoje yra Rietavo miškininkų rekonstruotas Lopaičių piliakalnis  bei spėjama Žemaičių pagonių šventvietė su stebuklingu vadinamu šaltiniu.

Rietavo girios mena ir  1863 m. sukilimo mūšius. Šių mūšių vietoje, dabartinės Tenenių girininkijos Lileikėnų miške, pastatytas paminklinis akmuo.

Urėdijos teritorijoje yra 4 savivaldybės botaniniai draustiniai: Nataikos, Patverio, Vincentavo, Zarūbelių.

Urėdijoje yra ir Vainuto miškų biosferos poligonas bei Aukštojo tyro pelkė, vietovės labai svarbios paukščių apsaugai. Aukštasis tyras – gyvybingiausia ir labiausiai progresuojanti Lietuvos aukštapelkė (plotas su apypelkiu apie 800 ha). 10–12 tūkstantmečių formavęsis tyro vidurys yra 6 metrais aukščiau nei jo pakraščiai.

Urėdijoje kasmet vidutiniškai iškertama apie 80 tūkstančių kietmetrių medienos, o per tą patį laiką priauga apie 130 tūkstančių kietmetrių. Urėdijos medelyne, užimančiame 19,2 hektaro, vienu metu auginami apie 5 milijonai beveik 100 rūšių miško, dekoratyvinių sėjinukų bei sodinukų.

Pernai Švedijos miškų savininkų asociacijos vadovas Rodney Alm, Švedijos miškams nupirko 400 tūkstančių medelių. Po metų švedai tapo ir rietaviškių reklamuotojais: 200 tūkstančių sodinti paruoštų medelių iškeliavo į Estiją eglutes pasiūlė pirkti ir su jais bendradarbiaujančiai estų bendrovei Artiston Kinnisvara. Praėjusią savaitę Rietavo miškų urėdijos medelyne buvo pats darbymetis:. Bet tai, anot medelyno viršininko Rimanto Pociaus, tik nedidelė dalis šiemet į valstybės ir privačius miškus, sodybas iškeliavusių sodinukų ir sėjinukų. Iš viso šių metų miškasodžiui medelyne užauginta apie pusantro milijono jaunų eglaičių, juodalksnių, beržų, klevų, pušaičių. Pernai Rietavo miškų urėdijos miškuose Rietavo savivaldybėje, Klaipėdos, Šilalės rajonuose plynai iškirstas 210 hektarų plotas. Visame jame jau auga atkurtas miškas, dar beveik devyniuose hektaruose įveistas naujas.

Pasidalink:
  • Print
  • Digg
  • StumbleUpon
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Twitter
  • Google Bookmarks

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress