This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
2018 m. vasario mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Sau    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728  

Žymos

Tags

Projektas “IŠSAUGOKIM NERINGĄ”

Neringos savivaldybė galėtų tapti laisva nuo CO2 emisijų zona – t.y. teritorija, kurioje absoliučiai minimizuota anglies dvideginio emisijų tarša. Pirmas žingsnis į tai – logistinės veiklos poveikio aplinkai mažinimas pritaikant inovatyvius sprendimus. Kuo tokia alternatyva turėtų būti aktuali verslui ir savivaldai, svarstėme susitikime, į kurį buvo pakviesta Neringos savivaldybės administracija, vietos smulkūs ir vidutiniai verslininkai ir sektoriaus ekspertai.

Renginio metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Darius Bazaras pristatė gerąsias CO2 emisijų mažinimo praktikas pasaulyje, įvertino potencialą tai daryti Neringos savivaldybėje. Vietos verslininkų buvo klausiama, kas juos motyvuotų imtis diegti panašius sprendimus savo įmonėse, savivaldos atstovai diskutavo kokia bendradarbiavimo forma galėtų būti vystoma. Džiaugiamės, kad susitikimo pabaigoje buvo surengta neformali kontaktų mugė.

Prieš renginį taip pat vyko projekto “Low Carbon Logistics” partnerių susitikimas projekto pažangai aptarti. Renginio akimirkos:
https://www.facebook.com/Zaliojipolitika/posts/1209523719154394

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą “Low Carbon Logistics”. Projektas vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą (the Interreg V-A  Poland – Denmark – Germany – Lithuania – Sweden (South Baltic) Programme 2014-2020; projekto Nr. STHB.03.01.00-SE-0008/15, pav. „Low Carbon Logistics”). Finansavimas jam skiriamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Daugiau informacijos apie projektą http://lcl-project.eu/

Žaliosios politikos institutas kartu su tarptautinio projekto „Low Carbon Logistics“ partnerių konsorciumu žengė žingsnį link mažiau taršios logistikos sprendimų taikymo – išleistas gerųjų praktikų leidinys, kuriame pristatomi pasiūlymai, galintys padėti įgyvendinti žaliosios logistikos koncepciją skirtingose Baltijos jūros regiono vietovėse.

Leidinys „Iškastinio kuro CO2 emisijų ir kitų rūšių transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekio mažinimas Baltijos jūros regione – teorija ir praktinės galimybės“ parengtas Žaliosios politikos instituto iniciatyva, bendradarbiaujant su partneriais iš Švedijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Jį sudarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas doc. dr. Darius Bazaras. 

Gerųjų praktikų leidinyje apžvelgiami teoriniai nepalankios aplinkai veiklos aspektai, keliamas klausimas, kas yra žalioji logistika, aprašomos pagrindinės poveikį aplinkai darančios jėgos: skirtingos emisijų rūšys, netipinė tarša (šviesa, triukšmas), mirtini eismo įvykių atvejai. Apžvelgiama Baltijos regiono situacija: Neringos, Rietavo, Olofströmo, Bad Doberano, Stargardo miestų probleminės sritys, iššūkiai bei istoriniai aspektai.  

Šiuo metu leidinys anglų kalbama pasiekiamas skaitmeniniu formatu, tačiau visai netrukus bus išverstas į lietuvių kalbą bei atspausdintas tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, todėl besidomintieji mažai anglies dioksido išskiriančia logistika, galės dar patogiau  naudotis lediniu.

Projektas vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą (the Interreg V-A  Poland – Denmark – Germany – Lithuania – Sweden (South Baltic) Programme 2014-2020; projekto Nr. STHB.03.01.00-SE-0008/15, pav. „Low Carbon Logistics”). Finanasavimas jam skiriamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

 

 

Ar įmanoma sumažinti krovininio transporto keliamą taršą tuo pačiu išlaikant verslo konkurencingumą ir prekių ar paslaugų teikimo efektyvumą?

Šiuo metu „Žaliosios politikos institutas“ drauge su Lietuvos ir užsienio partneriais vykdo tarptautinį projektą „Low Carbon Logistics“ , kuriuo siekiama sukurti kiekvienai savivaldybei individualiai pritaikytus sprendimus, kurie padėtų spręsti taršos problemas, o ypač – mažinti CO2 emisijas. Projekto dėmesio centre – vidinė miestuose vystoma logistika. Pastebima, kad krovinių vežimo sistemos nėra pakankamai tvarios ir efektyvios (pvz. prekės transportuojamos ne pilnai pakrautuose sunkvežimiuose, nėra taikomas centrinio paskirstymo sistemos ir pan.). Projekte dalyvaujantys tvaraus mobilumo temoje besispecializuojantys mokslininkai ir logistikoks ekspertai sieks sukurti praktiškai pritaikomą modelį, prisidėsiantį sprendžiant šias problemas.

Gruodžio 13 d. Neringos savivaldybėje vykusiame projekto „Low Carbon Logistics“ pristatyme vietos verslo ir savivaldos atstovai bei  transporto ir ekologijos ekspertai svarstė praktines vietinės logistikos “žalinimo” galimybes.

Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas ir projektų vadovė Ieva Budraitė pristatė drauge su VGTU profesoriumi D. Bazaru išanalizuotas gerąsias CO2 emisijų mažinimo praktikas pasaulyje, o vėliau kvietė diskutuoti dėl galimybių jas pritaikyti Neringoje.

Read More

 

15609022_1259765807416767_1332103381_o

 

Kodėl verta kurti “žaliąsias” darbo vietas? Kokią naudą verslininkui ir kokį poveikį visuomenei gali atnešti aplinkai draugiško verslo vystymas? Kokią strategiją regionų plėtrai ir konkurencingumo didinimui siūlo žalieji ? Šiuos ir kitus klausimus pirmadienį susitikime aptarė Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas ir Alytaus miesto verslininkai.

Susitikimo metu taip pat analizuota The Green New Deal (liet. Naujasis žaliųjų susitarimas) koncepcija ir praktinės jos taikymo galimybės Lietuvoje.

The Green New Deal  – tai nauja Europos vystymosi strategija. Ji formuoja naują ekonominės ir socialinės plėtros modelį, paremtą trigubo lūžio – kreditų sistemoje, klimato kaitoje ir naftos industrijoje – sprendimu, formuojančiu naujas „žalias“ darbo vietas, siekiant ne vien šalies BVP augimo, bet ir žmonių sveikatingumo, gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo augimo.

MBA-atlieku-rusiavimo-centro-atidarymas-20-1

Kartu su dauguma aplinkosaugos ekspertų nuo pat diskusijų apie planuojamas statyti mechaninio – biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklas pradžios, dar tik idėjos užuomazgos stadijoje viešai kalbėjau, kad šis projektas yra tik tarpinis ir bereikalingas, taip pat pernelyg brangus bei nesukursiantis realios produkcijos ir pridėtinės vertės atliekų tvarkymo sistemoje.

Šiandien vienas po kito pasipilantys skandalai, susiję su 10 Lietuvoje pastatytų  rūšiavimo gamyklų tik patvirtina mano ir įvairių ekspertų kritiką.

Read More

RemigijusLapinskas

Remigijus Lapinskas yra Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas, Žaliosios politikos instituto vadovas

Šių metų liepos 8 d. „Verslo žinios“ paskelbė labai įdomų Naglio Navako straipsnį pavadinimu „Giltinė virš gamtinių dujų verslo“.

Autorius teisingai numato ir aprašomiglotą ir niūrią iškastinės energetikos, tame tarpe ir dujų, ateitį. Šiai dienai kiekvienam besidominčiam klimato kaitos problema – ar jis būtų valstybės vadovas, ar tiesiog smalsus pilietis – yra aišku, kad iškastinių energijos šaltinių deginimas, kokiu pavidalu jie bebūtų traukiami iš po žemių (anglies, naftos ar dujų), juos vartojant kelia klimato kaitos problemą. Virš 30 mlrd. t CO2 ir kitų šiltnamio dujų, kasmet paleidžiamų į atmosferą, negali nekelti šios problemos, juo labiau, kad tai galutinai įrodė ir mokslas.Tačiau stebina tai, kad autorius bando mesti šešėlį ant biomasės energetikos teigdamas, kad biomasės energetika ar biokuro naudojimas negali būti vadinamas žaliu. Egzistuojantis biomasės energetikos modelis straipsnyje vertinamas „…veikiau kaip išsisukinėjimas nei kaip veikiantis ilgalaikis aplinkos nežalojantis energijos gamybos modelis“. Neva atsodinami medeliai negali atstoti tos „žalos“, kuri „padaroma“ įvairiausią biomasę panaudojus šilumos ir elektros, biodegalų ir biodujų gamybai. Tačiau, kaip žinia, šiam tikslui tarnauja tik miškininkystės ir lentpjūvystės atliekos ir žemiausios kokybės (kitur nepanaudotina) malkinė mediena, taip pat žemės ūkyje, gyvulininkystėje ir pan.  susidaranti atliekinė arba specialiai išauginta biomasė.

Read More

Žaliasis Žemės dienos paradas

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose

Skaityti daugiau >>

Green New Deal

I Joined-up policies to solve the triple crunch of the credit crisis, climate change and high oil prices The first report of the Green New Deal Grou

Skaityti daugiau >>

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress