This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
2017 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930

Žymos

Tags

Projektas “IŠSAUGOKIM NERINGĄ”

siuth baltic
Žaliosios politikos institutas 2016-2019 metais  kartu su Švedija, Danija, Vokietija, Lenkija dalyvaus Pietų Baltijos programoje, iš kurios bus finansuojamas projektas, kuriuo  siekiama sumažinti CO2 išmetimus logistikoje minėtose valstybėse. Institutas kartu su užsienio partneriais, transporto ir ekologijos ekspertais ieškos sprendimų, kaip efektyviai sumažinti krovininio transporto taršą Neringos savivaldybėje. 
Šiandieninė logistikos, krovinių vežimo sistema nėra pakankamai tvari, todėl miestuose dažnai galima pamatyti prekes pristatančius sunkvežimius, kurie važiuoja į pristatymo vietą ne pilnai pakrauti, sukelia triukšmą, nepatogumus vietos gyventojams, į tą pačią vietą atvykstą kelioliką ar keliasdešimt skirtingų sunkvežimių, išskiriančių didelį kiekį CO2 emisijos.
Šiuo projektu siekiama surasti sprendimus prekių transportavimui galutinėje transportavimo fazėje (logistika miesto viduje), pasiekti, kad tiekėjams vykdant mažiau prekių pristatymų, būtų išskirta mažiau CO2 emisijos, sukeliamos daugybės automobilių, vykstančių tomis pačiomis kryptimis. Institutas su tarptautiniais ir Lietuvos ekspertais ieškos sprendimų, padedančių kontroliuoti tiekimo grandinės paskutinę dalį, numatys reikalavimus transportui, kelių planavimui, neteršiančio, skatins naudoti mažiau teršiantį transportą.
Neringa – geografiškai, savo gamtiniu ir kultūriniu paveldu yra unikali vietovė, turinti daug potencialo žaliajame augime. Šiandien visoje Europoje atsiranda vis daugiau miestų, kurie per tam tikrą laikotarpį įsipareigoja tapti neutraliais CO2 emisijai ir ieškoti sprendimų, kurie sumažintų krovininių ir lengvųjų automobilių srautus. Tai – konkurencinis pranašumas, pritraukiant turistus, gerinant ekologinę miesto būklę, didinant miesto, regiono žinomumą pasaulyje.

DAROM-logo

Nuo 2008 m. VšĮ „Mes Darom“organizuoja ir su valstybinių, nevyriausybinių bei jaunimo organizacijų pagalba sėkmingai įgyvendina aplinkos švarinimo akciją DAROM. Šiuo tęstiniu projektu siekiame pagrindinio tikslo – skatinti  Lietuvos gyventojų ekologišką mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą bei stiprinti vietines bendruomenes.

LR Vyriausybėje 2015 m. lapkričio 19 d.įvykusio „Nacionaliniame Darom forumo“ metu buvo nustatyta šių metų akciją „Darom 2016“ įgyvendinti balandžio 23 d. visoje Lietuvoje.

Kuriant pridėtinę vertę ciklinės ekonomikos atžvilgiu, akcijos „Darom 2016“tikslaiyra oro taršos mažinimas, pasitelkiant sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, probleminių erdvių sutvarkymas (atliekų rinkimas), bendrai naudojamų erdvių sutvarkymas (suoliukų dažymas, augmenijos sodinimas, antrinių žaliavų panaudojimas tvarkomose erdvėse), DAROM piknikas.

Kviečiame visus dalyvauti akcijoje DAROM 2016 m. balandžio 23 d.

Su Vasario 16-ąja!

2016 02 16 @ 18:19
posted by Ieva

svrikinimas

RemigijusLapinskas

Šiuo metu Vyriausybė su suinteresuotomis grupėmis derina pataisas dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos. Tačiau atrodo, jog, nepaisant aktyvių diskusijų, atliekų tvarkymas Lietuvoje ir toliau gali likti tokiame pačiame archajiškame lygyje.

Lietuvoje į sąvartynus kasmet patenka apie 3 mln. tonų įvairių atliekų.Ir tuo nereikia stebėtis, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išrūšiuojama tik apie 30 proc. visų šalyje susidarančių atliekų. Vis dar esame viena iš prasčiausiai atliekas tvarkančių Europos valstybių, auginančių atliekų kalnus sąvartynuose. Nors įvairioms valstybinėms institucijoms seniai žinoma apgailėtina Lietuvos situacija atliekų tvarkymo srityje, tačiau realių ir efektyvių permainų vis dar vengiama.

Dar 2013 metais Vyriausybėpriėmė nutarimą, kurio pagrindas – dvinarės rinkliavos sistemos už komunalinių atliekų tvarkymą  įgyvendinimas. Išskiriama pastovioji rinkliavos įmokos dalis ir kintamoji, kuri priklausys nuo gyventojų sukauptų ir išvežtų komunalinių atliekų kiekio. Galima būtų daryti prielaidą, jog visoms savivaldybėms įgyvendinus šią sistemą, rūšiuojantys gyventojai už atliekų tvarkymą turėtų mokėti mažiau. Tačiau šiame dokumente būtent ir pasigendame aiškiai deklaruoto ir įtvirtinto pagrindinio principo, jog atliekas rūšiuojantis asmuo moka daug mažiau už nerūšiuojantį.

Jei kintamoji dalis sudarys tik nedidelę visos rinkliavos už atliekų tvarkymą dalį, tai visai nemotyvuos gyventojų rūšiuoti. Štai kodėl reikia imtis ryžtingesnių žingsnių ir aiškiai apsibrėžti motyvacinėssistemos nuostatas.

Vyriausybės rinkliavos už atliekų tvarkymą metodikoje turi būti aiškiai nurodyta, jog rūšiuojantiems rinkliavos dydis yra, pavyzdžiui,bent 50 proc. mažesnis. Juk visi šiandien atliekas rūšiuojantys piliečiai gali patvirtinti, kad gerokai daugiau nei 50 proc. atliekų sudaro vertingos antrinės žaliavos – įvairi pakuotė, tinkama perdirbimui. Šiandien atliekas vežančios ir tvarkančios įmonės pasiima žmonių išrūšiuotas antrines žaliavas, jas perdirba, parduoda ir iš jų gauna finansinę naudą, tačiau gyventojui dėl ydingos rinkliavos sistemos nauda negrįžta.  Taip neturėtų būti.

Jei gyventojas turės galimybę dvigubai mažiau mokėti už atliekų tvarkymą, jis daug labiau bus suinteresuotas rūšiuoti. Įtvirtinę aiškesnį motyvacijos rūšiuojantiems modelį užtikrintume, kad atliekų surinkimu, tvarkymu užsiimančios kompanijos teisingai apskaičiuos rinkliavos dydį, o gyventojai, tvarkantys savo atliekas atsakingai, tikrai gausrealią naudą – daug mažesnes sąskaitas už atliekų išvežimą.

Tik įdiegę stiprią motyvacinę sistemą, skatinančią gyventojus rūšiuoti, galėsime kalbėti apie kintamosios rinkliavos dalies taisyklių taikymą. Tik tada ji tikrai pasiteisins.

 

bendradarbiavimo sutarties pasirasymas

Gruodžio 18 d. Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas ir Vilniaus miesto Šiaurinės tikslinės teritorijos vietos veiklos grupės pirmininkas Martynas Stanislovas Demšė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 

Organizacijos 2016 m. planuoja bendradarbiauti miestų darnios plėtros koncepcijos priemonių taikymo bei įgyvendinimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, pastatų energinio efektyvumo didinimo, komunalinių atliekų tvarkymo tobulinimo, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo procesų plėtros ir kitose darnaus vystymosi srityse, įgyvendinant bendrus projektus.

 

 

 

Issaugokime

Gruodžio 9 d.  Žaliosios politikos institutas ir organizacija DAROM susitiko aptarti bendro projekto IŠSAUGOKIME NERINGĄ veiklos planų. Laukia aktyvūs 2016 ir 2017 metai. Daugiau informacijos apie projektą galite rasti: http://www.issaugokimeneringa.lt 

Žaliasis Žemės dienos paradas

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose

Skaityti daugiau >>

Green New Deal

I Joined-up policies to solve the triple crunch of the credit crisis, climate change and high oil prices The first report of the Green New Deal Grou

Skaityti daugiau >>

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress