Lietuva planuoja įgyvendinti ne vieną energetinį projektą ir tai numato  Seimui pateikta svarstyti Nacionalinė energetikos strategija, tačiau ekonomistas  ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sako, kad  strategijas reikia ne rašyti, o modeliuoti.

„Problema ta, kad energetikos ūkis yra ganėtinai sudėtinga sistema ir retam  kuriam politikui ta visa sistema galvoje sutelpa, ta prasme, iš tikrųjų, žymiai  patikimesnis kelias yra naudoti formalius modelius, t.y modeliuoti sistemą ir  tada tas modelis pasakys, ką daryti, kada daryti“, – sako ekonomistas.

Renovacijos trukdžiai buvo žinomi, bet Lietuvoje – atrasti iš naujo

Pasak R. Kuodžio, renovacija yra puikiausias ekonomikos dėsnių pavyzdys.  Akivaizdu, kad ji neapsimoka vienam žmogui, tačiau didesnei žmonių daliai jau  būtų naudinga, be to, aišku ir tai, kad renovacijos atsipirkimo laikas yra per  ilgas, kad žmonės savarankiškai imtųsi į ją investuoti.

„Žmonėms renovacijos atsipirkimo laikas yra beprotiškai ilgas. Energetikos  ekonomikoje yra toks įdomus faktas, kad paprastai žmonės investuoja į energetinį efektyvumą tik tada, kai atsipirkimo laikas yra ne ilgiau kaip dveji metai – ir  mes neturime stebėtis, kodėl žmonės iki šiol perka kaitrines lemputes“, – aiškina ekonomistas.

O renovacijos atsipirkimas, priklausomai nuo namo, gali trukti ir apie 20  metų, todėl žmonėms toks sprendimas yra nepatrauklus. Be to, gyventojams sunku  koordinuoti tokį didelį procesą, susiformuoja „zuikiavimo“ problemos, kai  naudojamasi renovacijos kuriama pridėtine verte, bet vengiama prie jos  prisidėti.

„Šitie visi dalykai jau prieš šimtą metų buvo žinomi, tačiau Lietuva juos  atranda iš naujo, už tai mes turime tokią situaciją, kai realiai prarasti turbūt  patys svarbiausi metai“, – dėsto R. Kuodis.

Pasak jo, dabar belieka laukti, kad ateis nauja valdžia, arba senoji valdžia į šį procesą pasižiūrės iš naujo, pripažinusi, kad dabartinė schema – neveikia.

„Faktų dabar, aš manau, turime galybę, statistika, kiek pavyko renovuoti, yra  daugiau nei juokinga, matome puikias iniciatyvas praktiškai spontaniškai – atskiri rajonai pereina prie savų schemų, bet, manau, kad tikrai reikia  nacionalinio projekto“, – sako R. Kuodis.

Pasak jo, verta pasvarstyti, ar žmonėms reikia patikėti dalykus, kuriais jie  nei nori, nei gali rūpintis, pavyzdžiui, techniniai daugiabučio renovavimo  aspektai.

„Dažnai preziumuojama, kad laisvė rinktis yra gerai pati savaime“, – teigia  jis ir priduria, kad ekonomika sako ką kitą – laisvė dažnai yra produktyvi ir  tada, kai turima specifinių žinių, reikalingų pasirinkimui padaryti, nes  priešingu atveju pasirinkimas gali būti ir nepadarytas.

Ginčai dėl Visagino atominės – tušti

Ekonomistas mano, kad ginčai dėl investicijų į energetikos sektorių turėtų vykti vadovaujantis matematiniais modeliais, kurie leidžia nuspręsti, kur ir  kada investuoti bei kokios yra galimos alternatyvos.

„Mes matome amžinus ginčus: atominė prieš kažkokius kitus reaktorius,  tarkime, kogeneraciją, vietinio biokuro išteklius, o tas modelis išspręstų šitą ginčą. Dabar jis vyksta didžiąja dalimi tuščiai, nors, sakykime, ir to modelio  yra akivaizdūs dalykai – ekonomistai viską diskontuoja, kas susiję su laiku, tai  nereikia būti ekonomistu ar matematiku, kad sau iškeltum tokį klausimą, ar pigi  elektra 2040-ais yra jau tokia didelė vertybė? Na, galbūt, mes neturime tiek  laiko ir darome kažką, kas greičiau duos rezultatų. Kitas klausimas yra, kuo mes  turime rūpintis, kas gyventojus kankina, elektros kainos ar šilumos kainos,  vėlgi akivaizdu, bet, nepaisant to, mes didžiąją dalį dėmesio nustumiame tai „Mažeikių naftai“, tai elektros turbinoms“, – sako R. Kuodis.

Dėl to politikus R. Kuodis ragina ne rašyti energetines strategijas, o jas  modeliuoti – esą tai padėtų išskirti prioritetus.

„Energetikos strategijas reikia modeliuoti, instrumentai yra, juos reikia  pasiimti iš tarptautinių energetikos agentūrų, kurios paruošia tuos modelius,  tik reikia sudėti savo parametrus, savo problematiką. O rašyti galima lydraštį ir siųsti Seimui tvirtinti. Pas mus, deja, viskas vyksta atvirkščiai, mes  mėgstame rašyti, fantazuoti, piešti „Power Point“ grafikus“, – piktinosi  ekonomistas.

Jo manymu, apskritai grafikai turėtų būti paruošti su „Excel“ programa, o „Power Point“ paruoštus grafikus reikėtų uždrausti.

Investicijos yra skolos

Kritiškai ekonomistas vertina ir investicijų naudą, esą dažnai jomis  džiaugiamasi, tačiau reikėtų įsigilinti, ką reiškia investicija.

„Politikai mėgsta džiaugtis, pavyzdžiui, kai yra užsienio investicijos ar  apskritai investicijos, jie sako, tą darysime, tą darysime ir tai bus viena  didžiausių investicijų Lietuvoje. Kas yra ekonomistui investicija? Investicija  yra skola. Mes džiaugiamės, kad mes gausime kažkokių skolų, kurias turėsime  atpirkinėti statydami kažkokius grandiozinius objektus, ar tai būtų energetika,  ar ne energetika. Šitie dalykai modelyje taip pat nusimatytų – pinigai nėra  nemokami. Kaip pas mus sakoma, ateis investuotojas, duos pinigų, kažką pastatys – už juos reikės mokėti“, – dėsto R. Kuodis.

Anot jo, klaidinga galvoti, kad ir nuosavi pinigai yra nemokami, nors už juos  palūkanos nemokamos – yra alternatyvios sąnaudos, kur tie pinigai galėtų būti  panaudojami ir modelyje tai taip pat pasimatytų.

„Man dabar baisu, kad Lietuva perinvestuos, vadovaujantis prielaida, kad tiek  metų nedarėme, tai dabar reikia perreaguoti. Pristatyti alternatyvų, sakykime,  kad narkomanas dujų gautų bet kada, jeigu nebus vienos adatos, kad būtų bent  trys adatos, bet tai yra pernelyg brangus ir neprotingas būdas reaguoti į kai  kurias problemas, galbūt reikėtų pagalvoti apie kitą alternatyvą – narkomaną išvis atpratinti nuo dujų. Gali Lietuva praktiškai gyventi ir be dujų, tiesą pasakius, išskyrus gal „Achemą“, bet čia atskiras klausimas“, – mano  specialistas.

Pasak jo, visa tai pasimatytų energetikos sprendimų modelyje, tačiau jam  pakankamas dėmesys neskiriamas, o dažnai konkuruojama dėl to, kas pirmas pateiks  vieną ar kitą idėją ir įregistruos įstatymų pataisas.

„Dvidešimt metų mes grįžtame prie elementariausių klausimų, kur, atrodytų, viskas aišku, bet mes grįžtame, iš naujo juos atrandame, iniciatyvos pas  politikus gimsta spontaniškai, yra problema – visi sako, rytoj registruosiu  pataisą. Svarbu rytoj, kad kitas neužregistruotų. Tai mes toje palatoje ir žaidžiame registratūrą – kuo greičiau užregistruoti, kad save įamžintum,  nesvarbu, ar ta iniciatyva apgalvota, ar ne“, – apgailestauja R. Kuodis.

Apie tai ekonomistas kalbėjo per konferenciją „Šilumos energetikos sektoriaus  pertvarkymas: esama situacija ir galimybės“.

Share This