This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Liepa 2014
P A T K P Š S
« Bir    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031  

Žymos

Tags

Seminarų ciklas “TAUPYKIME ENERGIJĄ”

plakatas

Posts Tagged ‘energetinis saugumas’

Klimato kaita

Pirmadienį, 2014 m. birželio 23 d., trylika visuomeninių organizacijų kreipėsi į Prezidentę ir Ministrą Pirmininką, ragindami birželio 26–27 d. vyksiančiame Europos Sąjungos Vadovų Tarybos susitikime palaikyti ambicingos klimato kaitos ir energetikos politikos tikslus.

Šioje ES vadovų taryboje daug dėmesio bus skirta ES energetinio saugumo klausimams. NVO primena, kad didinanti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą ir mažinanti energijos švaistymą gali žymiai sumažinti visos ES priklausomybę nuo energijos importo. Be to, švarių technologijų plėtra skatins inovacijas, didins ekonomikos konkurencingumą, gerins aplinkos kokybę ir žmonių sveikatą. Visi šie klausimai yra tai pat labai svarbūs Lietuvai.

Organizacijos palankiai vertina ankstesnį Europos Vadovų Tarybos raginimą parengti planą dėl ES energijos importo mažinimo ir nori atkreipti Lietuvos valdžios institucijų dėmesį, kad tai visų pirma turėtų būti daroma didinant energijos naudojimo efektyvumą ir skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą: Fraunhofer instituto moksliniai tyrimai rodo, kad techniškai ir ekonomiškai įmanoma iki 2030 m. sutaupyti daugiau nei 40 % galutinės energijos ir tai leistų sumažinti dujų naudojimą būtent tiek, kiek ES šiuo metu importuoja iš Rusijos. Savo kreipimesi organizacijos nurodė konkrečias atsinaujinančios energijos ir efektyvaus energijos naudojimo skatinimo priemones, kurias turėtų palaikyti ES.

ES narės turi susitarti dėl klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų 2020–2030 metų periodui iki spalio mėn., kuomet vyks Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono rengiamas pasaulio Valstybių vadovų susitikimas dėl klimato kaitos. Šis susitikimas – tai pasiruošimas siekiant Pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos, o aiški ir ambicinga ES pozicija taip pat paskatintų kitas pasaulio valstybes prisiimti atitinkamus įsipareigojimus.

Kreipimąsi pasirašė VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras (ECAT), bendrija „Atgaja“, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, VšĮ „Darnaus vystymosi centras“, VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“, VšĮ „Energijos taupymo priemonės“, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija, Lietuvos jaunimo centras, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Socialinė sveikatos akademija, Socialinių investicijų valdymo centras, Susivienijimas Žali.LT, Žaliosios politikos institutas. Pridedamas kreipimasis.

 

Kreipimosi tekstas:

 

Lietuvos Respublikos Prezidentei                                                              2014-06-23  Nr. DVI/SD20140623/01

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Kopija: LR Energetikos ministerijai,

LR Aplinkos ministerijai,

LR Seimo aplinkos apsaugos komitetui,

LR Seimo Europos reikalų komitetui

 

Gerbiama Prezidente, Gerbiamas Ministre Pirmininke,

Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuris vyks š.m. birželio 26–27 d., yra tikimasi, kad bus pasiekta pažanga siekiant susitarimo dėl klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų iki 2030 m., kuri turi būti patvirtinta iki šių metų spalio mėn., bei laukiama, kad bus aptartos priklausomybės nuo energijos importo mažinimo priemonės.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono rengiamo Valstybių vadovų susitikimo dėl klimato kaitos išvakarėse būtina, kad ES padarytų esminę pažangą siekdama susitarimo dėl naujų klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų, kurie gerokai viršytų dabar svarstomą siekį sumažinti vidinius valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 40 procentų. Ambicingi tikslai ne tik prisidės prie Europos konkurencingumo didinimo ir paskatins bendrus pasaulio valstybių veiksmus švelninant klimato kaitą, bet ir padidins energetinį saugumą.

Šį laišką pasirašančios Lietuvos organizacijos palankiai vertina kovo mėnesį susirinkusios Europos Vadovų Tarybos raginimą parengti planą dėl ES energijos importo mažinimo. Vengiant ryžtingų veiksmų, ES ir toliau importuos daugiau nei pusę sau reikalingos energijos 2030 m. ir 2050 m.

Nors neseniai Europos Komisijos parengtoje Europos Sąjungos energetikos saugumo strategijoje pripažįstama kaip svarbu užtikrinti energijos naudojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą siekiant sumažinti energijos importą, strategija nesiūlo konkrečių politinių priemonių šiems tikslams pasiekti. Fraunhofer instituto moksliniai tyrimai rodo, kad techniškai ir ekonomiškai įmanoma iki 2030 m. sutaupyti daugiau nei 40 procentų galutinės energijos ir tai leistų sumažinti dujų naudojimą būtent tiek, kokį kiekį ES šiuo metu importuoja iš Rusijos. Nuoseklūs politiniai žingsniai labiausiai sumažintų energijos importo kaštus mažesnes pajamas gaunančiose ES valstybėse narėse.

Norime Jus paraginti panaudoti savo įtaką Europos Vadovų Taryboje palaikant tokias konkrečias priemones:

  •   susitarti dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų  išmetimų mažinimo tikslo, kuris gerokai viršytų siūlomus 40 procentų;
  • siekiant šio tikslo nenaudoti tarptautinių įskaitymo kreditų. Šiandien 75 procentai ES išorės kreditų realizuojama Rusijoje, Ukrainoje ir Kinijoje, taip išstumiant vidaus investicijas į švarias technologijas;
  •   įsteigti skubius ES finansavimo mechanizmus didelio masto pastatų renovacijos programoms vykdyti ir spartesniam atsinaujinančių šildymo technologijų panaudojimui;
  •   teikti pirmenybę energetinėms jungtims, kurios padeda užtikrinti ES vidaus energetikos rinkos funkcionavimą užuot plėtojus infrastruktūrą, kuri paprasčiausiai didintų priklausomybę nuo išorės šaltinių;
  • pakeisti neįpareigojantį 2020 m. energijos taupymo tikslą į įpareigojantį tikslą ir reikalauti, kad pagal Efektyvaus energijos vartojimo direktyvą kasmet būtų planuojama renovuoti daugiau (ne tik viešųjų) pastatų;
  •  įtraukti įpareigojantį 40 procentų energijos taupymo tikslą į klimato ir energetikos politikos 2030 m. strategiją ir padidinti siūlomą 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių tikslą.

Ambicinga klimato kaitos politika, didinanti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą ir mažinanti energijos švaistymą gali žymiai sumažinti priklausomybę nuo energijos importo. Be to, švarių technologijų plėtra skatins inovacijas, didins konkurencingumą ir gerins aplinkos kokybę ir žmonių sveikatą. Kryptinga ir racionali ES politika taip pat prisidėtų ir prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir ekonominio konkurencingumo didinimo.

VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras (ECAT)
Bendrija „Atgaja“
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“
VšĮ „Darnaus vystymosi centras“
VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“
VšĮ „Energijos taupymo priemonės“
Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija
Lietuvos jaunimo centras
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma
Socialinė sveikatos akademija
Socialinių investicijų valdymo centras
Susivienijimas Žali.LT
Žaliosios politikos institutas

 

 

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress