This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Spalis 2015
P A T K P Š S
« Rgs    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031  

Žymos

Tags

Projektas “IŠSAUGOKIM NERINGĄ”

Posts Tagged ‘martynas Nagevičius’

bendra

Lietuvoje investicijos į klimato kaitos mažinimą gali šalies ekonomikai suteikti didelį impulsą  – tai nuskambėjo pirmadienį Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio inicijuotoje konferencijoje, kurioje buvo pristatomos Lietuvos klimato permainos, valstybės klimato kaitos politika, kalbama apie išmaniuosius, energiją taupančius sprendimus pramonėje, miestų planavime, renovacijoje.

„Investicijos į klimato kaitos mažinimą gali duoti ekonominės naudos, nes investicijos į energijos efektyvumą, į žaliųjų darbo vietų kūrimą yra ekonomiškai naudingos. Tai ypač rodo išaugęs pasaulio investuotojų dėmesys žaliajai energetikai“, – sakė L. Balsys.

Pasak Seimo nario, žaliosios inovacijos, atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje galėtų tapti raktu ne tik į palankaus klimato kūrimą, bet ir į patogesnį, kokybiškesnį, taupesnį gyvenimą bei Lietuvos ekonomikos augimą, naujų darbo vietų kūrimą.

Read More

3

Panevėžio rajone beveik 11 proc. aktyvių gyventojų neturi darbo, jaunimo nedarbas yra aukščiausias iš didžiųjų miestų. Šios problemos išeitis galėtų tapti žaliosios darbo vietos, kurios ne tik prisideda prie rajono aplinkos gerinimo, bet ir gali tapti saugiu ekonominiu pagrindu jo gyventojams.

Tai akcentavo praėjusį trečiadienį Panevėžio rajono savivaldybėje Panevėžio rajono jaunųjų ūkininkų klubo organizuotame susitikime su vietos gyventojais kalbėję Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA valdybos narys, bei Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir Žaliosios politikos instituto konsultantas Gintaras Saldžiūnas.

Read More

Š.m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė konferencija „Atsinaujinančios energetikos galimybės Lietuvoje ir Europoje“. Konferencijoje dalyvavo oficiali EP narių delegacija iš Austrijos, Kroatijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vengrijos bei Vokietijos, taip pat Lietuvos energetikos ekspertai, Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas, projektų vadovė Vilma Gaubytė.

Konferencijos tikslas – aptarti galimybes ir sėkmės istorijas, kaip gali būti užtikrinama energetinė nepriklausomybė taupant energiją, plėtojant alternatyvią energetiką, įtraukiant piliečius į jiems svarbių klausimų sprendimą.

Pranešimus pristatė Europos Parlamento narė iš Vokietijos, Žaliųjų/ELA grupės bendrapirmininkė Rebeca Harms, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas, europarlamentaras Bronis Ropė ir kiti Europos Parlamento nariai iš įvairių šalių – jie pristatė savo ir Europos Sąjungos viziją kaip toliau turėtų vystytis bendra Europos energetikos politika.

Europos Parlamento narys Bas Eickhout (Nyderlandai) savo pranešime pateikė tokią statistiką: iškastiniam kurui per dieną Europa išleidžia daugiau nei 1 milijardą eurų. Jei energijos efektyvumas Europoje didėtų 1 % punktu, iškastinio kuro dujų importas mažėtų 2,6 % punktais – to siekiama 2012 m. pabaigoje priimta Energijos taupymo direktyva. “Europa kaip kontinentas nėra turtinga iškastiniais ištekliais, todėl, jau nekalbant apie aplinkosauginius aspektus ir reikalavimus valstybėms narėms, savo energetikos rėmimas būtent iškastiniu kuru yra trumparegiškas ir netgi pavojingas, brangus ir visai neefektyvus” – reziumuodamas pabrėžė Europos Parlamento narys Bas Eickhout.

Austriją atstovaujanti Europos Parlamento narė Monika Vana taip pat pabrėžė žalių darbo vietų svarbą – daugėjant jų skaičiui kovojama ne tik su akvaizdžiu aplinkos būklės prastėjimu bei klimato kaita bet ir su ypač aktualia socialine problema – nedarbu. Skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau nei 25 mln. Europiečių – per 10 % aktyvių gyventojų – neturi darbo. Read More

Š.m. gegužės 14 d. VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ (toliau – Institutas) Storebrand Baltic grupės kolektyvui surengė nemokamą kelių valandų seminarą apie atsinaujinančią energetiką ir jos perspektyvas Lietuvoje.

Vieni iš Instituto įkūrėjų, su atsinaujinančiais energijos ištekliais daugelį metų dirbantys Remigijus Lapinskas ir Martynas Nagevičius, įmonės darbuotojams pristatė atsinaujinančių energijos išteklių vystymosi kryptis Lietuvoje, papasakojo apie galimas jų naudojimo perspektyvas, atsakė į iškilusius praktinius klausimus. Šios naujausios tendencijos tik prieš kelias savaites buvo pristatytos Vokietijoje ir Briuselyje vykusiose didžiuliulėse tarptautinėse konferencijose.

„Institutas išsiskiria tuo, kad jo tikslas – mokslu paremti sprendimai ir inovacijos, kurios praktiškai pritaikomos ir integruotos į verslą padeda šiam vystytis toliau. Prieš akis matau brandų jaunimą, kuris domisi teisingais dalykais“ – pristatydamas į darnią plėtrą orientuotą nevyriausybinę organizaciją pažymėjo jos prezidentas, buvęs ilgametis  Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas. Read More

martynas-nagevicius-60791399

Lietuva liko viena iš keturių valstybių Europos Sąjungoje, kuri nėra įvedusi akcizo mokesčio gamtinėms dujoms. Iš viso gamtinių dujų akcizo mokestis yra 23 ES šalyse. Visose – išskyrus Lietuvą, Ispaniją, Lenkiją ir Junginę Karalystę.

Šis faktas tik parodo, kaip mes iki šiol realiai “kovojame” už greitesnį dujų importo kiekių mažinimą.

Man asmeniškai šio mokesčio priėmimo galimybes teko pristatyti dar 2009 metais Andriaus Kubiliaus vyriausybės kancleriui. Tuomet Vyriausybės kancleris pripažino, kad mokestis Lietuvai būtų naudingas, bet pasiskundė, kad Vyriausybė formaliai įsipareigojo metus neįvedinėti naujų mokesčių. Ir pažadėjo, kad praėjus 12 mėnesių – būtinai sugrįš prie šio klausimo. Bet kažkodėl nesugrįžo…

Kita vertus – gal daugeliui bus įdomu, kad nepaisant mūsų norų ar nenorų, tą akcizą mes vis tiek įsivesime nuo 2014 sausio 1-os jei ne savo, tai Europos direktyvos reikalavimu.

Yra šiek tiek keista, kad ir dabar dėl kažkokių priežasčių apie tai viešojoje erdvėje visiškai nekalbama ir šis potencialus pajamų šaltinis yra visiškai užmirštas, kai diskutuojama apie galimus būdus, kaip galima būtų kompensuoti biudžeto praradimus, mažinant fizinių asmenų pajamų apmokestinimą.

Gamtinių dujų akcizas, jo minimalus dydis yra apibrėžiamas dar 2003 metais priimtoje direktyvoje 2003/96/EB.

Nustatyti minimalūs akcizo mokesčio kiekiai direktyvoje yra: verslo įmonėms maždaug 20 Lt/tūkstantį kubinių metrų, privatiems vartotojams – apie 40 Lt/tūkstantį kubinių metrų.

Iki šiol gamtinių dujų akcizas Lietuvoj nebuvo taikomas, nes buvo naudojamasi direktyvos išimtimi . Tai išimtis, kuri leido 10 metų nuo direktyvos įsigaliojimo dienos netaikyti gamtinių dujų apmokestinimo akcizu šalims, kurioms…. gamtinių dujų importas yra nereikšminga problema.

Tiksliau sakant – buvo sėkmingai pasinaudota direktyvoje ne visai tiksliai suformuluotu šios išimties tekstu – išimtis taikoma šalims, kurių galutinės suvartotos energijos balanse gamtinės dujos sudaro mažesnę nei 15% dalį.

Taip, kalbant apie galutinės energijos balansą – mes suvartojame mažai gamtinių dujų. Mes vartojame šilumą, pagamintą deginant gamtines dujas, bet ne gamtines dujas. Elektrą, pagamintą deginant gamtines dujas, bet ne gamtines dujas. Visos gamtinės dujos, suvartojamos mūsų elektrinėse ir šilumos tinklų katilinėse, nepatenka į gamtinių dujų dalį galutinės energijos balanse. Patenka tik tos gamtinės dujos, kurias vartotojai suvartoja savo individualiose katilinėse.

Taigi mes iš esmės pažeidėme direktyvos dvasią, bet nepažeidėme jos žodžio.

Bet kuriuo atveju – 2014 metų sausio 1 dieną sukanka lygiai 10 metų, kai įsigaliojo aukščiau minėta direktyva ir direktyvoje gal kiek kreivokai suformuluota išimtis nebegalės būti taikoma bet kuriuo atveju.

Paskaičiuokim kiek Lietuvos biudžetas gautų papildomai pajamų, apmokestinus gamtines dujas bent jau minimaliu akcizu – vartojant tiek gamtinių dujų, kiek buvo suvartojama 2011 metais.

Čia reikia pastebėti, kad direktyva nustato reikalavimą tik tų gamtinių dujų apmokestinimui, kurios yra vartojamos energetinėms reikmėms. Neenergetinėms reikmėms suvartojamos gamtinės dujos (pavyzdžiui trąšų gamybai) akcizas gali būti netaikomas.

2011 metais energetinėms reikmėms buvo suvartota apie 2,1 milijardo kubinių metrų dujų. Tame skaičiuje – apie 181 milijonų kubinių metrų dujų namų ūkiuose.

Taigi 2011 metais biudžeto pajamos iš gamtinių dujų akcizo, jei galiotų minimalus galimas akcizo dydis, būtų apie 45 milijonai litų.

Daugelis ES šalių taiko aukštesnius gamtinių dujų akcizus, nei direktyvoje nustatyti minimalūs dydžiai.

Pavyzdžiui, Latvijoje gamtinių dujų akcizas visiems dujų vartotojams yra maždaug 61 litai už tūkstantį kubinių metrų. Estijoje – maždaug 92 litai, o Danijoje netgi daugiau, nei 1200 Lt/tūkstantį kubinių metrų.

Jei Lietuvoje būtų, pavyzdžiui, įvestas toks akcizo mokestis, koks yra Latvijoje, tada biudžeto pajamos iš gamtinių dujų akcizo Lietuvoje 2011 metais būtų siekusios 128 milijonus litų. Jei estiškas mokestis – beveik 200 milijonai litų. O jei būtų galiojęs Danijoje taikomas mokestis, tai, ko gero, galėtumėme panaikinti fizinių asmenų pajamų mokestį iš viso, užtektų pinigų vien iš iškastinių išteklių apmokestinimo. Na, bent jau iki tol, kol visiškai atsisakytume importuojamų išteklių vartojimo.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie direktyvos keitimą. Taip, tai tas pats mūsų komisaro A.Šemetos pasiūlymas nustatyti akcizo mokesčius, atsižvelgiant ir į CO2 emisijas, deginant skirtingą kurą. Jei bus priimta ši direktyva tokioje redakcijoje, kokia ji yra pasiūlyta, – akcizo mokestis gamtinėms dujoms bus maždaug 168 litai už tūkstantį kubinių metrų. Pritaikant tokį mokestį 2011 metų gamtinių dujų suvartojimui Lietuvoje – biudžeto pajamos iš gamtinių dujų akcizo būtų apie 353 milijonai litų.

Išteklių mokesčiai ekonomistų yra laikomi pačiais naudingiausiais ekonomikai, kai fizinių asmenų mokesčiai – pačiais žalingiausiais. Pavyzdžiui, gamtinių dujų akcizo mokestis turi daugybę privalumų ir tik vieną trūkumą.

Visų pirma – gamtinių dujų akcizo mokestis yra labai lengvai administruojamas. Gamtinių dujų vartojimo apskaita yra visiškai tiksli, todėl suskaičiuoti akcizo mokesčius būtų labai paprasta. Gamtinių dujų akcizo mokesčius būtų labai nesunku surinkti per gamtinių dujų tiekėjus, panašiai, kai dabar degalų akcizo mokesčiai surenkami per degalų tiekėjus, o ne tiesiogiai iš degalų vartotojų.

Antras privalumas – gamtinių dujų apmokestinimas nedidina kontrabandos, kaip degalų apmokestinimo atveju. Nėra tos problemos, kai kuro vartotojai motyvuojami kurą įsigyti gretimose šalyse, kur akcizo mokesčiai yra mažesni.

Trečias ir pagrindinis šio mokesčio privalumas – akcizo mokestis skatina mažinti apmokestinamų išteklių vartojimą. Tai yra – vartotojai motyvuojami elgtis taip, kaip yra naudinga pačiai Valstybei. Taip skatinamos investicijos į efektyvesnį energijos išteklių vartojimą ir gamtinių dujų pakeitimą, daugiau naudojant vietinius išteklius bei paliekant daugiau lėšų nacionalinėje ekonomikoje , gerėja importo-eksporto balansai.

Vienintelis šio mokesčio trūkumas yra tas, kad apmokestinus gamtines dujas akcizu, neišvengiamai augs gyventojų išlaidos už suvartotą energiją. Gamtinių dujų mokestis paprastai yra laikomas regresiniu mokesčiu – tai yra – labiausiai jį pajunta mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Būtent dėl šios priežasties didelę dalį papildomų biudžeto pajamų iš šio mokesčio reikėtų nukreipti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų didinimui ir apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiais mažinimui.

Reikia tik tikėtis, kad šį kartą Vyriausybė pasinaudos Europos Komisijos narės, atsakingos už klimato politiką Connie Hedegaard gražiai skambančiu patarimu “Tax less that you earn, tax more that you burn”. Tai yra – mažiau apmokestinkite tai, ką žmonės uždirba, o daugiau tą, ką jie sudegina.

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos žaliųjų partija

Martynas-Nagevicius1-300x200Europos parlamento narys, buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas praeitą savaitę pasiskundė, kad jo kolega iš Helsinkio už šildymą kovo mėnesį moka kur kas mažiau, nei buvęs Vilniaus meras  moka už buto Vilniuje šildymą.

Visų pirma – esu labai dėkingas gerbiamam Juozui Imbrasui, kad neapkaltino Vilniaus savivaldybės dėl itin šalto kovo mėnesio, nes  tikrai nežinočiau kaip į tai atsakyti.

O Suomijos sostinės aprūpinimas centralizuota šiluma yra pakankamai įdomus.  Jį verta panagrinėti.

Helsinkyje centralizuotai šilumą tiekia valstybinio kapitalo įmonė „Helsingin  Energia“ , centralizuota šiluma aprūpinanti 90% Helsinkio šilumos vartotojų. Iš viso, pavyzdžiui, per 2011 metus šilumos vartotojams buvo pateikta apie 6.4 TWh šilumos. Tai yra maždaug 2.5 karto daugiau, nei per tą laiką buvo parduota šilumos Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams. Read More

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress