This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
2018 m. vasario mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Sau    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728  

Žymos

Tags

Projektas “IŠSAUGOKIM NERINGĄ”

Posts Tagged ‘Mes Darom’

Ekspertu darbine sesija

Šį savaitgalį baigėsi pirmasis projekto „Išsaugokime Neringą“ etapas – tris dienas trukusi darbinė sesija, kurios metu VšĮ „Mes Darom“ kartu su Žaliosios politikos institutu, mokslininkais, Neringos miesto savivaldybės bei Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovais apžiūrinėjo Kuršių nerijoje šiais ir ankstesniais metais įvykusių gaisrų padarinius bei kartu ieškojo geriausių būdų, kurie leistų ne tik atkurti miškus, bet ir užkirsti kelią tokioms nelaimėms pasikartoti ateityje.

„Projektą „Išsaugokime Neringą“ tikrai galime pavadinti unikaliu ir pirmuoju aplinkosauginiu projektu Lietuvoje, kurio metu savo patirtį bei žinias bendram tikslui suvienija ir kartu dirbs nevyriausybinių organizacijų, valstybinio sektoriaus atstovai bei mokslininkai. Džiaugiamės, jog produktyviai darbinei sesijai pavyko visus sukvieti į vieną vietą ir aptarti sekančius veiksmus, kaip geriausia būtų atkurti gaisrų išdegintus miškų plotus“, – sakė VšĮ „Mes Darom“ direktorė ir projekto iniciatorė Roberta Ažukaitė.

Pasak R. Ažukaitės, VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ suburtų mokslininkų grupė kartu su „Mes Darom“ ir Neringos miesto savivaldybe bus atsakingi už ekspertinę projekto dalį, kuomet po gaisraviečių apžiūros bus parengta išsami analizė bei rekomendacijos, o jas galutinai suderinus su atitinkamomis institucijomis, tarp kurių ir iniciatyvą palaikanti Aplinkos ministerija, Kuršių nerijos nacionalinis parkas pradės atsodinimo darbus.

„Džiaugiamės, jog pagaliau Lietuvoje atsirado realus pavyzdys, kai dėl bendro tikslo susijungia ne tik atstovai iš skirtingų sektorių, bet NVO sektorių atstovauja net kelios nevyriausybinės organizacijos. Puikiai žinome, kad iki šiol NVO tinklas Lietuvoje nėra išplėtotas ir nevyriausybinės organizacijos daugiausia veikia pavieniui. Galbūt projektas „Išsaugokime Neringą“ parodys teigiamą pavyzdį ateities darbams. Šiame projekte jau žengtas pirmasis žingsnis, po kurio seks daug darbų, tačiau manome, jog susivienijus ir sutelkus jėgas galime tikėtis geriausių rezultatų“, – teigė VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ projektų vadovė Vilma Gaubytė.

Mokslininkai, apžiūrėję šį pavasarį ir anksčiau Neringoje įvykusių gaisrų suniokotas miškų teritorijas, sutarė, jog geriausia šiuo atveju būtų dalį miško atsodinti, o dalį palikti natūraliam atsikūrimui. Detalesnės rekomendacijos, kokios išdegusių miškų atkarpos, kokiu tankumu ir kokiomis medžių rūšimis turi būti atsodinamos, paaiškės parengus studiją. Ją suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei ketinama pristatyti lapkričio pabaigoje Nacionalinio DAROM forumo metu.

Ekspertų grupei vadovaujantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto direktorius Marius Aleinikovas teigia, jog rekomendacijas svarbu parengti labai atsakingai. „Kuršių nerija yra labai jautri teritorija ir jau ne pirmą kartą pasikartojantys, šimtus hektarų sunaikinantys gaisrai rodo, jog atsodindami šias teritorijas negalime elgtis neapgalvojai. Miškų instituto mokslininkai buvo vieni iš rengėjų ir 2006 metais Smiltynėje išdegusios teritorijos atkūrimo projekto. Praėjus tiek metų dabar matome mūsų darbo rezultatus. Todėl, remdamiesi jais, galėsime įvertinti, kas šiandien buvo atlikta gerai, kokie sprendimai pasitvirtino ir tai galėsime pritaikyti  šiais metais degusio miško atkūrimui“, – teigė M. Aleinikovas.

Pasak mokslininko, šiandien Kuršių nerijoje didžiausią pavojų plisti gaisrams kelia itin degios kalnapušės. Kiekvienas medis turi savo paskirtį, todėl racionaliai parengtas projektas leis suderinti visas medžių rūšis ir užtikrinti biologinę įvairovę, išvengti kitų gaisrų.

Prie Lietuvos mokslininkų prisijungė ir kviestinis svečias Kaspars Liepinš, dirbantis Latvijos miškininkystės tyrimų institute „Silava“, kuris taip pat yra Latvijos Mokslo tarybos ekspertas ir EFINORD-SNS šiaurinio miškų regeneracijos tinklo narys. „Latvijoje taip pat turėjome panašių nelaimių Liepojoje, Ventspilyje, todėl turime daug patirties atkuriant išdegusių miškų plotus. Manau, kad mūsų sukaupta patirtis padės ir išsaugant Neringą“, – sakė K. Liepinš.

Gaisras Smiltynėje įvyko šių metų balandžio 25 dieną. Nors ekstremali situacija buvo greitai suvaldyta, per gaisrą žmonės nenukentėjo, tačiau patirta didelių nuostolių – išdegė apie 130 hektarų medynų, kuriems sutvarkyti ir atsodinti prireiks 2-3 metų. Taip pat didžiulis gaisras Smiltynėje kilo dar 2006 m. gegužę. Tuomet ugnis buvo užgesinta tik po 5 dienų. Per tą laiką išdegė 236 hektarai Smiltynės miško.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą: www.issaugokimeneringa.lt

Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai aprodo degimvietesapžiūrima 2006 m. degimo vieta Išdegęs miškas Smiltynėje

VšĮ „Mes Darom“,  nelikdama nuošaly dėl pavasarį kilusio gaisro Kuršių nerijoje ir bendradarbiaudama kartu su Žaliosios politikos institutu bei Neringos miesto savivaldybe inicijavo projektą „Išsaugokime Neringą“. Jo metu siekiama ištaisyti Kuršių nerijoje, Smiltynėje kilusios ir sunaikinusio apie 130 hektarų miško gaisro pasekmes. Šio projekto partneriu tapo ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija.

Aplinkos viceministro Lino Jonausko  spaudos konferencija.Pasak Aplinkos viceministro Lino Jonausko, tam, kad būtų pašalinti gaisro Neringoje padariniai, turi vykti glaudus bendradarbiavimas ne tik tarp nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų, bet taip pat reikalingas ir aktyvesnis visuomenės įsitraukimas.

„Labai džiugu, kad Kuršių nerijos likimas rūpi ir nevyriausybinėmis organizacijoms, platesnei visuomenei. Tai tik parodo, kaip atsakingai privalome dirbti ir mes: Aplinkos ministerija, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, urėdijos. Gaisravietės padariniai jau pradėti šalinti, jiems tęsti nebus taupoma lėšų ir dėmesio, bet pagalbos niekada nebus per daug. Kai problemos keliamos viešai ir negailima pastangų joms išdiskutuoti, tuomet gimsta naujos idėjos ir požiūriai, kaip jas spręsti. To ir tikimės iš renginio. Raginu visus besidominčius prisidėti“, – sakė L. Jonauskas.

Projektu „Išsaugokime Neringą“ siekiama ne tik atkurti gaisro suniokotus medynus, bet ir užkirsti kelią panašių gaisrų pasikartojimui. Pirmuoju projekto etapu rugsėjo 18-20 dienomis Smiltynėje, degimvietėje numatoma Lietuvos ir užsienio aplinkosaugos, miškininkystės ekspertų darbinė sesija, kurios metu jie ištirs ir nustatys Kuršių nerijoje įvykusio gaisro padarinius bei pateiks galimus sprendimus (ar atsodinti visą mišką, ar tik jo dalį, ar palikti jį natūraliam atauginimui). Po ekspertų išvadų bus parenkama metodika ir priemonės įgyvendinti iš ekspertų gautas rekomendacijas.

Iniciatyva „Išsaugokime Neringą“  kvies visas socialiai atsakingas įmones bei sąmoningus žmones aukoti lėšas gaisro suniokoto miško ir teritorijos sutvarkymui ir taip bendru indėliu prisidėti prie unikalios vietovės išsaugojimo.

Partnerystės principu prie projekto prisijungė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, taip pat pakviesta bendradarbiauti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

Pagrindinę ir naujausią informaciją apie projektą galima rasti informacinėje svetainėje: www.issaugokimeneringa.lt.

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress