This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Mes DAROM

 

 

 

Žalieji maršrutai po Lietuvą

Naujienlaiškis

Užsisakyk "Žaliosios politikos instituto" naujienas

Posts Tagged ‘Visagino’

Politikai puikiai supranta, kad bet kokiam bankui pateikus „verslo planą“ be kaštų naudos analizės, prognozuojamų pelnų ir nuostolių, balansų, bankininkai nepradėtų tokio dokumento net skaityti.

„Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo plano iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ perspektyvos“ rengėjai klaidingai mano, jog Lietuvos Respublikos Seimo nariams užteks tik jokiais skaičiavimais neparodyto ir nepagrįsto teiginio, kad investicija yra atsiperkanti, net nenurodant verslo plane planuojamo per metus elektrinėje pagaminti kilovatvalandžių skaičiaus.

Politinė partija „Lietuvos Žaliųjų sąjūdis“, bendradarbiaudama su Lietuvos Energetikos konsultantų asociacija bei Žaliosios politikos institutu, atkreipia Lietuvos Respublikos  Seimo narių dėmesį į daugiausiai abejonių keliančius  šio „verslo plano“ teiginius, iš esmės klaidinančius Lietuvos visuomenę.

Klaidinama, jog VAE projektas yra komerciškai pelningas. Įvertinus pinigų srautus, ir vadovaujantis pačių plano rengėjų pateikiama informacija, akivaizdu, jog VAE grynoji dabartinė vertė su 8 procentų diskonto norma, būtų neigiama: tai reiškia, jog pati brangiausia Lietuvos istorijoje investicija neatneštų nieko daugiau – tik  1,848 mlrd. Lt.  nuostolių.

Nerealiai sumažinti VAE uždarymo kaštai. Nurodomas bendras planuojamas per 60 reaktoriaus tarnavimo metų surinkti lėšų elektrinės eksploatacijos nutraukimui kiekis – 1,10-1,73 mlrd. Lt. Lietuvos įvertinti ir Europos Komisijai pateikti kaštai senosios Ignalinos AE uždarymui iki 2029 metų – 2,9 mlrd. eurų (10,0 mlrd. Lt), be sąnaudų ilgalaikiam pavojingų radioaktyvių atliekų laidojimui. Pateikiama VAE savikainos dedamoji elektrinės uždarymui yra akivaizdžiai per maža.

Visiškai neužsimenama apie ilgalaikį giluminį pavojingų branduolinio kuro atliekų laidojimą. ES direktyva įpareigoja Lietuvą iki 2015m. pateikti Europos Komisijai aiškų techninių sprendimų ir konkrečių kaštų planą, kaip bus branduolinio kuro atliekos laidojamos būtent giluminiu būdu. Lietuvos institucijos tokių planų net nepradėjusios svarstyti nei dėl senosios IAE jau turimų didžiulių kiekių radioaktyvių atliekų, nei būsimų VAE branduolinio kuro atliekų. Skandinavijos šalių patirtis rodo, jog tai labai sudėtingi projektai, kainuosiantys papildomus  milijardus litų.

Klaidinančiai padidintas ABWR reaktoriaus darbo efektyvumas. Nurodoma, jog elektrinės vidutinis metinis galios išnaudojimo koeficientas sieks tarp 85-92 procentų.  Iš tikrųjų, pagal Tarptautinės branduolinės agentūros 2011 m ataskaitą, visų iki šiol veikusių per dešimt metų ABWR reaktorių naudingumas tesiekė 61,2 procentų.  Tuo tarpu, kito tipo, PWR reaktorių, taip pat veikusių Japonijoje tomis pačiomis seisminėmis sąlygomis, koeficientas sudarė 77-85 procentų.  „Verslo plano“ argumentacija, jog ABWR efektyvumas mažesnis tik dėl gamtinių sąlygų, o ne technologijos ydų, yra tiesiog neteisinga.

Dezinformuojama, jog Baltijos šalyse ir Baltijos jūros šalių regione ateityje prognozuojamas elektros energijos pajėgumų trūkumas. Europos elektros perdavimo tinklų operatorių organizacija, ENTSO-E, savo parengtame prognozių dokumente iki 2030 metų, aiškiai teigia, jog trijose Baltijos šalyse ir vasarą, ir žiemą prognozuojamas 0,5 GW elektros energijos perteklius, o imant visą Baltijos jūros regioną (Šiaurės, Baltijos šalys, taip pat Vokietija ir Lenkija) – galingumų  perteklius  vasarą sudarys 40,1 gigavatų (GW), žiemą – 8,7 GW. Apžvalgoje VAE pajėgumai nevertinami. „Verslo plano“ rengėjai tos pačios organizacijos duomenis  interpretuoja, kaip … elektros energijos trūkumą regione.

Nepagrįstai teigiama, jog iki 2030m Lietuvos elektros energijos poreikiai smarkiai išaugs – iki 18 tWh. Elektros energijos suvartojimo oficialūs duomenys Lietuvoje rodo atvirkščiai. Per pastaruosius trejus metus bendras Lietuvos elektros energijos suvartojimas be elektros energijos, suvartotos Kruonio HAE, nuolat krito. 2008 metais jis buvo 12,15 tWh, 2011 metais – 10,62 tWh. Nėra priežasčių šiai tendencijai kisti.

Ignoruojami atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) resursai Lietuvoje. Plane remiamasi vienpusiška  tarptautinės branduolinės agentūros ataskaita. Neieškoma Lietuvos sąlygoms tinkančių alternatyvų – pavyzdžiui, biokuro kogeneracinių elektrinių statybos, likusią šilumą tiekiant į miestų centralizuotus šilumos tinklus. Pastačius, Kopenhagos pavyzdžiu, 575 MW galios biokuru ir gamtinėmis dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę, reikėtų investuoti tik apie 2,8 mlrd. Lt, o jos elektros gamybos sąnaudos, be kapitalo sąnaudų, nesiektų 10 ct/kWh, paskolos aptarnavimo ir nuosavo kapitalo kaštai būtų trigubai mažesni, nei VAE, atpigtų centralizuotas šilumos tiekimas vartotojams.

Nekorektiškai sulyginami elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir elektros gamybos atominėje elektrinėje kaštai. Norint šiuos sulyginimus pateikti korektiškai, reikėtų arba paskaičiuoti kokia būtų atominės elektrinės savikaina, siekiant, kad investicijos atsipirktų per 12 pirmųjų atominės elektrinės eksploatacijos metų (12 m – atsinaujinančių išteklių generavimui taikomas rėmimo laikotarpis, per kurį atsiperka investicijos, o vėliau parduodama rinkos kainomis), arba paskaičiuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių ilgalaikę kainą (levelized energy cost). Lyginant korektiškai, AEI energija yra pigesnė.

Nevertinamas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių generuojamos elektros energijos savikainos nuolatinis mažėjimas ir jų prognozuojama savikaina (bent jau iki 2030 m). Plėtojant atsinaujinančią energetiką, ne visos jėgainės statomos vienu metu, perėjimas prie atsinaujinančios energetikos turėtų būti planuotinas iki maždaug 2050 m. Kadangi iš VIAP „ žaliems“ elektros gamintojams fiksuotas tarifas mokamas tik ribotą 12 metų laikotarpį, tai nauji „žalieji“ gamintojai atsiranda jau pasibaigus senų žaliųjų gamintojų rėmimui ir VIAP biudžetas tiesiog negali išaugti iki plane minimų 2,36 mlrd. Lt aukštumų.

Klaidinamai teigiama, jog pastačius VAE, bus sutaupyta apie 1,8mlrd Lt elektros importui ir dujų elektrai gaminti importui bei VIAP mokesčiui. Tai, kad importuojamų gamtinių dujų sąnaudos vargu ar sumažės, pradėjus veikti atominei elektrinei, galima matyti iš to, kad gamtinių dujų sąnaudos visiškai nepadidėjo, uždarius senąją IAE. Taip pat reikia įvertinti, kad VAE neleis visiškai išvengti elektros importo į Lietuvą, planuojama, kad ji gamins tik 28procentus viso elektros poreikio. Taip pat plane sąnaudos dujoms yra įskaičiuojamos du kartus – per išlaidas dujoms importuoti, ir dar kartą – per VIAP mokestį elektrai, pagamintai iš šių dujų.

          Išvardytos priežastys yra pagrįstos ekonomine logika ir objektyviais skaičiavimais. Viliamės, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai sugebės žvelgti toliau ir giliau,  nei senomis klišėmis pagrįsti atominės elektrinės statytojų planai,  ir įžvelgs akivaizdų projekto autorių ketinimą įstumti Lietuvą į dar gilesnę  ekonominę ir finansų  krizę.

Apie VAE verslo planą skaičių kalba

Nuomonė: Apie Visagino AE gaminamos elektros savikainą

Vasaris 21, 2012 @ 11:07 ryte
posted by Sigutė Dautartaitė

Vytautas ŠIMANSKAS
www.ekologija.lt

Lietuva šiuo metu, galima sakyti, stovi ant amžiaus projekto slenksčio – Visagine ketinama statyti naują atominę elektrinę. Žiniasklaidoje gausu pranešimų apie būsimą energetinę nepriklausomybę, mažas elektros energijos kainas ir šio „amžiaus projekto“ būtinybę. Kadangi net po įvykių Černobilyje bei Fukušimoje atominės energetikos saugumo klausimas jos šalininkams neatrodo pakankamai rimtas, dabartinės diskusijos „už“ ar „prieš“ Visagino atominę elektrinę apsiriboja vien ekonomine šio projekto puse.
Vienas pagrindinių atominės energetikos šalininkų argumentų yra maža gaminamos elektros savikaina. Tačiau, kalbant apie konkrečią būsimos Visagino atominės elektrinės gaminamos elektros energijos kainas, iki šiol nebuvo pateikiami jokie konkretesni skaičiai.
Vasario 14 dieną energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Visagino atominėje elektrinėje pagamintos elektros savikaina sieks nuo 7 iki 10 centų už kilovatvalandę. Atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos atominėje elektrinėje pagamintos elektros savikaina buvo 7 centai už kilovatvalandę, kyla natūralus klausimas, ar ministro pateikta kaina turi racionalų pagrindą? Juk už Ignalinos atominės elektrinės pastatymą mes nemokėjome, taip pat patys nemokame už jos uždarymą – dalį išlaidų padengia Europos Sąjunga. Įvertinus šią situaciją, norėtųsi paklausti, kaip įmanoma prilyginti naujos elektrinės elektros savikainą Ignalinoje pagamintos elektros savikainai, kurią sudarė tik eksploatacinės išlaidos?
Energetikos ministro pasisakymą dėl būsimos Visagino atominėje elektrinėje pagamintos elektros energijos savikainos pakomentuoti sutiko Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas profesorius Jurgįs Vilemas, aplinkosaugininkas Linas Vainius ir Lietuvos žaliųjų sąjūdžio energetikos komiteto pirmininkas Martynas Nagevičius.
„Tikriausiai energetikos ministras suklydo ir supainiojo lietuviškus centus su euro centais. Tokia elektros energijos savikaina įmanoma tik tuo atveju, jei atominę elektrinę mums kas nors padovanotų kartu su visu jai reikalingu kuru“ – teigia profesorius Jurgis Vilemas.
Linas Vainius taip pat nemano, kad ministro nurodyta savikaina būtų reali:„Kadangi viešai nėra paskelbta ir nėra galimybės pasidomėti, kuo pagrįsta tokia kaina, ją galima vertinti tik pagal buvusius projektus. Kaip pavyzdį galime imti Ignalinos atominę elektrinę, kurios pastatymas mums nekainavo, mes mokėjome tik už eksploataciją, į jos gaminamos elektros energijos savikainą neįtraukiant net uždarymo kaštų. Turint omenyje, kad statybos kaina bus apmokama didžiąja dalimi iš paskolų, už kurias reikės mokėti palūkanas, taip pat tai, kad nėra įtraukta uždarymo kaina, šie ministro pateikti skaičiai atrodo niekuo nepagrįsti. Kalbant apie nepagrįstus skaičius ir kaip jie gali keistis, verta prisiminti istoriją su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Pradiniais skaičiavimais, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turėjo kainuoti 2 milijardus eurų, tačiau kaina pakilo iki 2,9 milijardų. Panaši istorija ir su Visagino atomine elektrine. 2006 m. buvo atlikta galimybių studija, kurioje nurodoma, kad 1600 MW galios elektrinė kainuotų nuo 2,5 iki 4 milijardų eurų. Remiantis šiais optimistiniais skaičiavimais ir buvo nuspręsta pradėti statybas, tačiau 2011 m. skaičiai pasikeitė, ir buvo įvardyta jau 5 milijardų eurų suma, galima manyti, kad ji taip pat nėra galutinė. Kaip parodė Suomijos patirtis, projekto eigoje atominės elektrinės kaina gali išaugti daugiau, nei dvigubai. Nusprendus statyti Olkiluoto elektrinėje trečią reaktorių, siūloma kaina buvo 2,5 milijardo eurų, svarstymų eigoje buvo priimta 3,5 milijardų suma, o projektą įgyvendinant kaina pakilo iki 6,6 milijardų eurų.“
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos žaliųjų sąjūdžio energetikos komiteto pirmininkas Martynas Nagevičius. Jo teigimu, į paminėtą kainą neįtraukti kapitalo kaštai, juos įtraukus savikaina būtų didesnė už šiuo metu esančią rinkos kainą.
Įvertinus ekspertų nuomones, užsienio šalių patirtį dėl išaugusių atominių elektrinių statybų kaštų bei situaciją, kuomet konkretesnis naujosios atominės elektrinės elektros savikainos ekonominis pagrindimas nėra atliktas, iškyla klausimas, ar Visagino atominės elektrinės projektas iš tiesų yra ekonomiškai naudingas. Panašu, jog pagrįstai atsakyti į šį klausimą visuomenei kol kas neskubama, apsiribojant populistiniais pažadais apie pigią elektros energiją. Taip pat derėtų prisiminti ir tai, kad iki šiol praktikoje nebuvo nei vieno atvejo, kuomet šalies politikams būtų tekę prisiimti politinę ar teisinę atsakomybę dėl šaliai nenaudingų sprendimų priėmimo.

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress